Tres Dei Matris Symphoniae
Onutė Narbutaitė

„Tres Dei Matris Symphoniae“ („Trys Dievo Motinos simfonijos“) mišriam chorui ir orkestrui buvo rašomos 2002–2003 m. Brandenburgo valstybinio orkestro (das Brandenburgische Staatsorchester Frankfurt) užsakymu. Trys didelės dalys – Angelus Domini (symphonia prima), Bethleem (symphonia secunda) ir Mater Dolorosa (symphonia tertia) – apima tris svarbiausius su Kristumi ir Marija susijusius Naujojo Testamento momentus – Apreiškimą, Jėzaus Gimimą ir Nukryžiavimą. Šį triptiką įrėmina trumputė įžanga (Introitus), kurioje panaudotas Giesmių giesmės teksto fragmentas, bei pabaigos malda (Oratio), kurioje skamba Hildegardos von Bingen giesmės tekstas. Pagrindinės trys dalys parašytos remiantis tradiciniais Ave Maria, Gloria ir Stabat Mater tekstais. Visur vartojama lotynų kalba.

Tai nėra oratorija tradicine prasme, o greičiau simfonija arba trys simfonijos, kuriose choras, nors ir ypač svarbus, tėra vienas iš balsų. Dažnai atsitraukdama nuo tiesiogiai artikuliuojamo kanoninio teksto, daugiau instrumentais pasakojama, arba tiksliau, – išgyvenama istorija tampa asmeniškesnė, intymesnė, nors kartu – ir labiau apibendrinta. Būtent subjektyvus žvilgsnis ir santykis, o ne ritualinis žinomų tiesų pakartojimas buvo akstinas prisiliesti prie šių šimtmečiais reflektuojamų dalykų.

Tačiau tos per amžius besitęsiančios refleksijos, choralo tonais aidinčios po begalėmis skliautų, įsirėžusios begalėse tapytų, raižytų ar marmure kaltų klosčių, ir yra ta gelmė, kurioje bręsta tavasis „subjektyvumas“, neatsiejamas nuo šios inspiruojančios patirties.

Onutė Narbutaitė