Unending Ascending
Gong

Glaustas, smagus albumas pagal visus Gong kanonus, net jei tai iš esmės nauja grupė be jokių klasikinės sudėties narių ir jos sielos Daevido Alleno. Galima rasti gana intensyvaus, džiaziškai vingraus progresyvo (All Clocks Reset ir Choose Your Goddess), bet taip pat yra ir atmosferiškesnių speisrokiškų meditacinių momentų (kaip Ship of Ishtar beigu Lunar Invocation). Tiny Galaxies ir O, Arcturus yra lengvesnės vokalinės dainos, atsiduriančios kažkur to spektro viduryje. My Guitar Is A Spaceship, jei Gong būtų suinteresuota singlų leidimu, galėtų pasitarnauti kaip šį albumą vedantis singlas – pakili, riebių rifų ir skambių pučiamųjų turinti roko kompozicija. Albumą gan sėkmingai uždaro noktiurniška baladė Asleep Do We Lay. Taigi, skambesių asortimentas albume tikrai nėra siauras ir turėtų tenkinti įvairaus profilio faną, kuris bent kiek susipažinęs su tuo, kas per žvėris yra Gong. 

Galbūt man albume pritrūksta įtaigumo. Ship of Ishtar ir Lunar Invocation gal ir tinkamos panerti į meditaciją, instrumentuotėje daug pasikartojimų su paįvairinimais ir teoriškai kaip ir galėtų įvesti į transą. Bet vat neįveda. Gerbiu jas už aranžuotę, tačiau man jos gan ištęstos ir nepadaro tokio įspūdžio, kokio tikėčiausi. Tos middle ground kompozicijos (Tiny Galaxies ir O, Arcturus) man truputį jaučiasi užgožtos tos geresnės albumo medžiagos. O nepaminėtas keturias kompozicijas visai mėgstu, bet jos irgi nėra žemę drebinančios inovacijos – gan konvenciškas Gong'ams skambesys, kurio ir tikėjausi. Tiesa, iš tų keturių turiu labai aiškų favoritą – Choose Your Goddess. Man patinka sunkus jos rifas ir energija. Skamba kaip modernizuota 8-ojo dešimtmečio vidurio Gong versija, beveik nepraradusi savo prekinės išvaizdos. Manau, kad šios kompozicijos dar ne kartą klausysiu tada, kai norėsis kažko gongiško, ir įsidėsiu į grotuvą šalia dainų iš Radio Gnome Invisible trilogijos ar Shamal. 

Albumui rašau stiprų 8-etą.