Daugelio fanų mėgstamiausias Oranssi Pazuzu albumas ir tikrai vertas šitų simpatijų. Nors Kosmonument ir Valonielu padėjo grupei suformuoti savo braižą, kuris pasižymi repetityviom, bet keistom, nekanoniškai skambančiom juodmetalio instrumentuotėm, bet sulig Värähtelijä grupės eksperimentavimas pakyla lygiu aukščiau, skambesys patampa dar labiau psichodeliškas. Taip pat momentais grupės muzikoje atsiranda žiauriai daug groove'o, kurio gal ir buvo Valonielu albume nemažai, tačiau jis čia skamba gerokai tamsiau. Tuo išryškėja mano dvi mėgstamiausios kompozicijos albume: Saturaatio ir Havuluu. Havuluu yra tokia sudėtinga, daug motyvų turinti įvairialypė instrumentuotė, kad turbūt yra mano mėgstamiausias Oranssi Pazuzu gabalas. Titulinė albumo daina Värähtelijä nors ir blankoka kitų atžvilgiu, tačiau talpina savyje be galo smagių harmonijų. Mano galva, labai inovatyvus gabalas yra Lahja – tokių perkusijos dominuojamų variantų tikrai mažoka tiek šios grupės diskografijoje, tiek apskritai juodmetalio žanre. Na ir galiausiai, po visų šitų inovacijų, albumo pabaigoje grupė nubrėžia perspektyvą ateičiai ir duoda šmotą ambientiško juodmetalio su krūva elektronikos: kūrinį Valveavaruus, kuris puikiai uždaro albumą ir išprognozuoja, į ką grupė evoliucionuos Mestarin Kynsi albume, su kuriuo grupė, mano akyse, pasiekė dar aukštesnį piką.
Albumo atmosfera labai ypatinga, šito albumo labai smagu klausyti vientisai nuo pradžios iki galo, ta tamsuma tokia įtraukianti. Tai turbūt šiurpiausiai skambantis Oranssi Pazuzu albumas, nors Mestarin Kynsi momentai klausytojui gali irgi įvaryti panikos priepuolį. Labai kokybiškas darbas, rašau 10 balų. Antras mėgstamiausias grupės albumas man.
2021 m. rugpjūčio 28 d. 18:27:10
Daugelio fanų mėgstamiausias Oranssi Pazuzu albumas ir tikrai vertas šitų simpatijų. Nors Kosmonument ir Valonielu padėjo grupei suformuoti savo braižą, kuris pasižymi repetityviom, bet keistom, nekanoniškai skambančiom juodmetalio instrumentuotėm, bet sulig Värähtelijä grupės eksperimentavimas pakyla lygiu aukščiau, skambesys patampa dar labiau psichodeliškas. Taip pat momentais grupės muzikoje atsiranda žiauriai daug groove'o, kurio gal ir buvo Valonielu albume nemažai, tačiau jis čia skamba gerokai tamsiau. Tuo išryškėja mano dvi mėgstamiausios kompozicijos albume: Saturaatio ir Havuluu. Havuluu yra tokia sudėtinga, daug motyvų turinti įvairialypė instrumentuotė, kad turbūt yra mano mėgstamiausias Oranssi Pazuzu gabalas. Titulinė albumo daina Värähtelijä nors ir blankoka kitų atžvilgiu, tačiau talpina savyje be galo smagių harmonijų. Mano galva, labai inovatyvus gabalas yra Lahja – tokių perkusijos dominuojamų variantų tikrai mažoka tiek šios grupės diskografijoje, tiek apskritai juodmetalio žanre. Na ir galiausiai, po visų šitų inovacijų, albumo pabaigoje grupė nubrėžia perspektyvą ateičiai ir duoda šmotą ambientiško juodmetalio su krūva elektronikos: kūrinį Valveavaruus, kuris puikiai uždaro albumą ir išprognozuoja, į ką grupė evoliucionuos Mestarin Kynsi albume, su kuriuo grupė, mano akyse, pasiekė dar aukštesnį piką.
Albumo atmosfera labai ypatinga, šito albumo labai smagu klausyti vientisai nuo pradžios iki galo, ta tamsuma tokia įtraukianti. Tai turbūt šiurpiausiai skambantis Oranssi Pazuzu albumas, nors Mestarin Kynsi momentai klausytojui gali irgi įvaryti panikos priepuolį. Labai kokybiškas darbas, rašau 10 balų. Antras mėgstamiausias grupės albumas man.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. rugpjūčio 13 d. 13:15:42
2016 m. vasario 27 d. 21:45:24
Mano skonio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly