Kai "Take Me To Church" buvo didelis hitas, aš Hozier domėjausi, bet jo debiutas buvo tiesiog "geresnis nei vidutiniškas", bet didesnių simpatijų nesugeneravo. Ir štai vėl Hozier apsireiškė, šįkart daug geresnėj formoj. Jau Nina Cried Power kompozicija nurauna stogą, ypač svarus Mavis Staples vokalo indėlis. Albumas gan kupinas įvairių skambesių, nesinori apsiriboti vien tik etikete "indie rock", tačiau visgi ryškiausiai būtent šio stiliaus skambesiai apsireiškia, su tam tikromis soul (Nina Cried Power, To Noise Making, Be, Dinner and Diatribes), pop (Almost (Sweet Music), No Plan), blues (Movement, Talk), folk (Shrike, Wasteland, Baby), net sunkesnio roko (No Plan, Be) apraiškomis. Sunku kategorizuoti gan melancholiškos ir įtraukiančios atmosferos dainą As It Was, kuri yra viena mano mėgstamiausių šiame albume. Movement labai puikiai parašyta daina, intriguojantis vystymas ir efektinga kulminacija. No Plan turi daug gitaros ir boso galios, rokiškiausias ir vienas įmantriausių numerių, išpildytas ne prasčiau nei Movement. Take Me To Church gerbėjams panašios tamsos galėtų pasiūlyti kūrinys Talk. O Nina Cried Power ir Be yra pozityvumo užtaisai. Man mažiau patiko tik tos dainos, kur daugiau folkiškos jausenos ir akustinės gitaros, t.y. Shrike ir Wasteland, Baby!. O šiaip albumas labai solidus, mano galva, gerokai pranokęs debiutą. Stiprus 9-etas.
2019 m. balandžio 17 d. 16:23:09
Kai "Take Me To Church" buvo didelis hitas, aš Hozier domėjausi, bet jo debiutas buvo tiesiog "geresnis nei vidutiniškas", bet didesnių simpatijų nesugeneravo. Ir štai vėl Hozier apsireiškė, šįkart daug geresnėj formoj. Jau Nina Cried Power kompozicija nurauna stogą, ypač svarus Mavis Staples vokalo indėlis. Albumas gan kupinas įvairių skambesių, nesinori apsiriboti vien tik etikete "indie rock", tačiau visgi ryškiausiai būtent šio stiliaus skambesiai apsireiškia, su tam tikromis soul (Nina Cried Power, To Noise Making, Be, Dinner and Diatribes), pop (Almost (Sweet Music), No Plan), blues (Movement, Talk), folk (Shrike, Wasteland, Baby), net sunkesnio roko (No Plan, Be) apraiškomis. Sunku kategorizuoti gan melancholiškos ir įtraukiančios atmosferos dainą As It Was, kuri yra viena mano mėgstamiausių šiame albume. Movement labai puikiai parašyta daina, intriguojantis vystymas ir efektinga kulminacija. No Plan turi daug gitaros ir boso galios, rokiškiausias ir vienas įmantriausių numerių, išpildytas ne prasčiau nei Movement. Take Me To Church gerbėjams panašios tamsos galėtų pasiūlyti kūrinys Talk. O Nina Cried Power ir Be yra pozityvumo užtaisai. Man mažiau patiko tik tos dainos, kur daugiau folkiškos jausenos ir akustinės gitaros, t.y. Shrike ir Wasteland, Baby!. O šiaip albumas labai solidus, mano galva, gerokai pranokęs debiutą. Stiprus 9-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2019 m. balandžio 10 d. 06:22:11
7,5/10
____________________
Under The Iron Sea