pH7
Peter Hammill

Man šis albumas gerokai pranoksta The Future Now ir kai kuriais aspektais tikrai pasiekia ankstesnių PH klasikų lygį, bet nėra visapusiškai stiprus albumas. Šio albumo dainas iš esmės būtų galima skirstyti į tris grupes: 1) eksperimentiniai gabalai, kurie yra inovatyvūs ir negirdėti stilistiškai ankstesniame PH repertuare (Careering, Porton Down, The Old School Tie); 2) The Future Now stiliaus eksperimentiniai gabalai (Mirror Images, Mr X (Gets Tense), Faculty X ir galbūt Imperial Walls bei My Favourite) ir 3) akustinio braižo klasiškesni kūriniai (Handicap And Equality, Not For Keith, Time For A Change). Ir kaip bebūtų netikėta, 1 ir 3 grupės kūriniai man išimtinai patinka, o 2 grupės kūriniams aš esu išimtinai abejingas. My Favourite nėra stiprus ir įsimintinas opener'is, bet labai džiaugiuosi, kad po to stoja Careering funk'as, kuris be galo veža ir yra įsimintinas. O po to dar šyziškesnė, elektronikos prifarširuota, beveik industrinė (nors 1979-ais tokio stiliaus kaip ir dar nebuvo) Porton Down. Mirror Images šiaip melodiškai man patinka, bet aš labiau vertinu minimalistiškesnį atlikimą VdGG Vital albume arba netgi yra viešumoje paskutinio Van der Graaf koncerto 1978-ais įrašas, kuriame yra Mirror Images fragmentas įamžintas – ten man irgi skamba švelniai, svajingai, žavingai. Čia esanti studijinė versija man per daug dirbtinai patosiškai su tuo pernelyg užgožiančiu sintezatoriaus garsu. Toliau seka visa virtinė gerų dainų, o Handicap And Equality melodija ir Not For Keith emocija man prie mėgstamiausių momentų albume. Taip pat patinka „išderinto“ pianino garsas The Old School Tie dainoje ir Time For A Change dar vienas akustiškesnis, malonus ausiai melodingas numeris.

Iki šio momento albumas man vertas beveik 10-uko, bet Imperial Walls triukšminga atodanga ir užsklanda man kelia per daug reminescencijų su nesuprastu The Future Now darbu, o Mr X (Gets Tense) ir Faculty X savo triukšminga atmosfera dar daugiau nepageidaujamos miglos įveda į šį albumą. Aišku, aš sveikinu PH, kad jis tikrai puikiai prisitaikė prie 8-ojo dešimtmečio pabaigos pankiškos njuveiviškos atmosferos savo kūryba, bet kai kur man tai pernelyg trenkta. Visgi jei Careering, Porton Down, The Old School Tie laikysime to laikmečio muzikinės mados kanonus atitinkančiais eksperimentais, tai jie yra puikūs. Ir dėl to, jei pH7 inovatyvumu nepralenkia The Future Now, tai tikrai pralenkia savo kokybe. Dėl to albumui rašau 9-etą.