Bosinės gitaros linija stipriai iškišta į priekį. Pusė albumo susiklauso visai maloniai - labai kokybiškas masteringas - tačiau ko toliau, tuo labiau bosas tampa įkyrus. Jau nieko neklausai, bet seki jo partiją. Dabar klausau pavieniomis dainomis ir viskas tvarkoj.
Įdomu. Aš į boso ryškumą nė neatkreipiau dėmesio. Man, matyt, gali būti vien bosas ir aš būsiu laimingas (kaip su John Paul Jones'o Zooma)
Bosinės gitaros linija stipriai iškišta į priekį. Pusė albumo susiklauso visai maloniai - labai kokybiškas masteringas - tačiau ko toliau, tuo labiau bosas tampa įkyrus. Jau nieko neklausai, bet seki jo partiją. Dabar klausau pavieniomis dainomis ir viskas tvarkoj.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Labai ekstravagantiškas, daug asociacijų keliantis albumas, tačiau dėl to labai stipraus varijavimo kompozicijose sunkiai susigulintis. Atrodytų, vakar trumpai apžvelgiau LogoS albumą, kuris yra beveik visiškai atvirkštybė (anas kaip tik melodingas ir nuosaikus), bet efektas panašus – reikia daug perklausų, kol viskas atsistoja į vietas.
Man Gungfly skambesys primena daug ką. Pirmiausia man tai kaip Yes ir Gentle Giant sintezė, Yes ypač išlenda gitariniuose pragrojimuose, o Gentle Giant toje ekstravagancijoje. Tuo pačiu jie man neša į modernias grupes kaip The Flower Kings (dėl ritminės sekcijos) ir Wobbler (apskritai dėl visko). Bet aš kažkodėl renkuosi Wobbler, man jie geriau išpildo dainas struktūriškai, šitame albume man daug kompozicijų sunku suprasti dėl jų nenuostovumo. Pirmoji daina Traveler man buvo tikras iššūkis, bet kai susiguli, visai gerai skamba. Ypač tas momentas praėjus 4 minutėm, kur Sjoblom'as pradeda rėksmingu vokalu ir aštriom partijom įvesti energijos (primena ne bet ką, o vieną mėgstamiausių Wobbler dainų Fermented Hours).
Mano mėgstamiausia daina Happy Somewhere In Between. Gentle Giant'iškas numeris totaliai. Klavišiniai visai Minnear'o stiliumi, boso grojimą su Ray Shulman tikrai galima sumaišyt. Nu tik aišku, tokio charakteringo kaip Dereko Shulman'o vokalas nieks neišgaus. Man patinka, kai kūrinys ne per ilgas ir talpina tiek daug energijos. Nuo šitos dainos mano įspūdžiai šiek tiek silpnėja, nors titulinė daina įdomus opusas, From Afar labai gražus melodinis numeris (kažką labai primena, bet tupi ant liežuvio galo). Nu ir ilgoji On The Shoulders of Giants turi puikių pasitaškymų, ypač įžangoje. Paskutiniai du bonusai neypatingi eksperimentai.
Rašau albumui 9 balus. Pareikalavo daug energijos, kol įsisavinau, bet vis tik tikrai solidus progresyvas.
2020 m. gruodžio 22 d. 11:34:29
Įdomu. Aš į boso ryškumą nė neatkreipiau dėmesio. Man, matyt, gali būti vien bosas ir aš būsiu laimingas (kaip su John Paul Jones'o Zooma)
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. gruodžio 22 d. 08:12:20
Bosinės gitaros linija stipriai iškišta į priekį. Pusė albumo susiklauso visai maloniai - labai kokybiškas masteringas - tačiau ko toliau, tuo labiau bosas tampa įkyrus. Jau nieko neklausai, bet seki jo partiją. Dabar klausau pavieniomis dainomis ir viskas tvarkoj.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 21 d. 18:14:25
Labai ekstravagantiškas, daug asociacijų keliantis albumas, tačiau dėl to labai stipraus varijavimo kompozicijose sunkiai susigulintis. Atrodytų, vakar trumpai apžvelgiau LogoS albumą, kuris yra beveik visiškai atvirkštybė (anas kaip tik melodingas ir nuosaikus), bet efektas panašus – reikia daug perklausų, kol viskas atsistoja į vietas.
Man Gungfly skambesys primena daug ką. Pirmiausia man tai kaip Yes ir Gentle Giant sintezė, Yes ypač išlenda gitariniuose pragrojimuose, o Gentle Giant toje ekstravagancijoje. Tuo pačiu jie man neša į modernias grupes kaip The Flower Kings (dėl ritminės sekcijos) ir Wobbler (apskritai dėl visko). Bet aš kažkodėl renkuosi Wobbler, man jie geriau išpildo dainas struktūriškai, šitame albume man daug kompozicijų sunku suprasti dėl jų nenuostovumo. Pirmoji daina Traveler man buvo tikras iššūkis, bet kai susiguli, visai gerai skamba. Ypač tas momentas praėjus 4 minutėm, kur Sjoblom'as pradeda rėksmingu vokalu ir aštriom partijom įvesti energijos (primena ne bet ką, o vieną mėgstamiausių Wobbler dainų Fermented Hours).
Mano mėgstamiausia daina Happy Somewhere In Between. Gentle Giant'iškas numeris totaliai. Klavišiniai visai Minnear'o stiliumi, boso grojimą su Ray Shulman tikrai galima sumaišyt. Nu tik aišku, tokio charakteringo kaip Dereko Shulman'o vokalas nieks neišgaus. Man patinka, kai kūrinys ne per ilgas ir talpina tiek daug energijos. Nuo šitos dainos mano įspūdžiai šiek tiek silpnėja, nors titulinė daina įdomus opusas, From Afar labai gražus melodinis numeris (kažką labai primena, bet tupi ant liežuvio galo). Nu ir ilgoji On The Shoulders of Giants turi puikių pasitaškymų, ypač įžangoje. Paskutiniai du bonusai neypatingi eksperimentai.
Rašau albumui 9 balus. Pareikalavo daug energijos, kol įsisavinau, bet vis tik tikrai solidus progresyvas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas