Asia
Asia

Geras albumas 9 balai, nors jo ir neturiu, bet kartais klausausi (best of Asia) kur is mano megstamu dainu nera tik 

Cutting it fine.

Keisti santykiai su Asia gavosi. Labai panašūs kaip su Journey, kada įsijungė Styvenas Peris. Journey paleido visą seriją hitų, į užmarštį pasiuntusi pirmus tris albumus, kurie šiaip ar taip arčiau mano skoniui. Taip ir Asia, ji turi daug geros muzikos ir po vieną kitą dainą pasiklausau, bet... vis tiek Vetono U.K. Hau darbas Yes sudėtyje, o labiausia Leikas kaip ELP man kur kas arčiau širdies. Kas dėl Asia albumų, kuris geriausias-blogiausias, kol kas neturiu tvirtos nuomonės. Man jie kaip kiniečiai, vieno veido, gal būt pirmasis limpa, nes ne kartą perklausytas ir net kažkada varčiau plokštelę rankose.

Labai daug poliarizuotų nuomonių apie šį albumą – vieniems (tiems progsnobams, kaip aš vadinu) rūpi tik sumaišyti šį albumą su žemėmis už tai, kad per daug pop muzikos skambesio jame. Kiti sako, kad tai stiprus albumas, bet visi kiti Asia albumai yra šlamštas. Nesutinku nei su vienais nei su kitais – albumas tikrai nėra šlamštas, bet ir ne stebuklas. Ne mažiau solidžių albumų Asia yra išleidę John Payne eroj, kurios šiais laikais klausau daugiau negu Wetton'o eros. Kita vertus, čia galbūt progresyviausias Asia albumas, nėra jis toks simplistinis, kaip atrodo. Netgi Heat of the Moment turi labai įmantrių Howe gitaros pragrojimų. Time Again ir Wildest Dreams kupinos Downes klavišinių pompastikos. Sole Survivor, Time Again ir Cutting It Fine turi labai rimtą boso liniją. Wetton'o vokalinis darbas šiame albume tikrai nėra toks blogas, kaip daug kam atrodo – gal skamba ne taip įspūdingai kaip U.K., bet vis tiek neblogai. Šiaip skambesiu ir bendra instrumentų sinergija man šis albumas primena U.K. kūryba, su Yes momentais, išlendančiais per Howe grojimo stilių, bet, aišku, su daug daugiau pop muzikos elementų.

Man dalis kompozicijų labai patinka – nerandu didelių priekaištų Sole Survivor, Time Again ir Cutting It Fine, kurias pavadinčiau mėgstamiausiomis albumo dainomis. Wildest Dreams, Only Time Will Tell irgi stiprios dainos. Without You pasigendu melodijos akcentavimo, Here Comes The Feeling momentais pernelyg panaši į Heat of the Moment, bet turbūt viena geriausių dainų Palmer'io būgnavimo aspektu ir yra puikių sprogstamų Howe gitaros momentų. Vat Palmer'io mušamieji man stačiai nepatinka Heat of the Moment dainoje – posmuose ritmas silpnas ir statiškas, o dainos finale jie per daug greiti ir agresyvūs, nederantys su dainos maniera. Vis tik silpniausia daina albume, mano galva, yra One Step Closer – dėl absoliučiai neįsimintinos, gana lėkštos melodijos. 

Albumui 9 balai su švelniu minusėliu. Nežinau, ar tai geriausias Asia albumas, tačiau turintis trūkumų ir, kaip jau minėjau, kai kurios Payne eros dainos man daug labiau patinka nei šio albumo dainos.