Beautiful Shade of Grey
James LaBrie

Geras akustinis albumas. Sakau nebūdamas akustinio roko fanu. Ir dar vienas įrodymas, kad LaBrie yra puikus vokalistas (LaBrie hater'iai, jūs puikiai numanot, kur aš jums siūlau eiti). Tiesa, mano mėgstamiausias momentas albume yra vienas elektriškiausių momentų albume (kur sintezas ir elektrinis pianinas ima viršų) – tai originalios Devil In Drag versijos įžanga. Man patinka atmosferiniai garsavaizdžiai, ypač jei juose figūruoja elektrinis pianinas. Nuo tos įžangos albumas nuvažiuoja labai konvencine vaga. Galbūt tai ir yra didžiausias albumo minusas – skamba gerai, bet melodijos prasme nieko netikėto. Kita vertus, negali sakyti, kad albumas skamba monotoniškai: nuo šiek tiek rokiškesnės Devil In Drag, prie popsavesnės SuperNova Girl, prie džiaziškesnės Give And Take jau yra rimta evoliucija. Kaip ir labai tipiškame roko albume, turi būti koveris. Pasirinkta viena labiausiai nuvalkiotų Led Zeppelin dainų. Aš tikrai nenoriu girdėti Led Zeppelin kituose kontekstuose, jų versijų kažkaip pagerinti, įkvėpti joms naujos gyvybės tiesiog neįmanoma. Tai manau, kad be Ramble On buvo galima laisvai apsieiti. Devil In Drag elektrinė versija nepernelyg skiriasi nuo originalios. Nu taip, proper elektrinės gitaros, bet buvo galima ir be jos apsieiti. 

Mano mėgstamiausios dainos: jau įvardytos Devil In Drag bei Give And Take, o dar labiau – What I Missed. Toje dainoje yra rokiškos gyvasties, kurios pasiilgsti po lėtūniškų dainų albumo viduryje. Tiesiog skambi, įsimintina melodija, puikus vokalo ir gitaros atlikimas (ypač instrumentinėje dalyje). 

Albumui rašau 8 balus.