English Electric (Part One)
Big Big Train

Šito albumo per paskutinias 4 dienas klausiau kokius 6-7 kartus. Progrokas yra laikui imlūs žanras (o gal pasenau ir nebesugebu taip greit absorbuot garsinės informacijos ). Po pirmos perklausos albumą įvertinau prasčiau, bet jis susigulėjo ir man tai dar vienas labai stiprus Big Big Train, tame pačiame lygyje su Folklore ir Grimspound, nu gal čiut čiut pastaruosius mėgstu labiau. Nes šiame albume yra kelios dainos, kurias mėgstu mažiau nei kitas. Bet šiame albume dainos dar labiau atskleidžia Big Big Train stiliaus unikalumą ir skambesį. Beje, čia justi ne tik ryškus Genesis faktorius, kuris ypač ryškus, pavyzdžiui, The First Rebreather ir Winchester From St Giles' Hill dainose, ypač vokalo atlikimo manieroje, panašioje į jauno Gabriel'io. Taip pat esama Jethro Tull elementų (Uncle Jack, A Boy In Darkness) ir netgi King Crimson'iškas džiazavimas Summoned By Bells pabaigoje. Ta Summoned By Bells pabaiga yra tokia avantiūra, kurios vis tikiuos iš Big Big Train, bet retai besulaukiu. Kartais Big Big Train, būdama tokio rafinuoto skambesio grupė, su savo skambesiu elgiasi per saugiai kompozicijose, ir dėl to neužsitarnauja buvimo mano asmeniniam mėgstamiausių grupių dešimtuke. O tai Summoned By Bells užsklanda po 6:30 tokia magija su pučiamaisiais, kontrabosu ir pianinu. Kažką panašaus atmosferos atžvilgiu, tik aišku elektroniškiau, padarė Depeche Mode dainos Judas pabaigoje. Ir dar antram plane gitara visiškai Fripp'u atsiduoda. 

Bet už Summoned By Bells (kuri ir be pabaigos yra puiki daina), dar labiau mėgstu A Boy In Darkness. Nors tokios minorinės melodijos nėra labai dažnos Big Big Train repertuare, bet čia ji super veikia, su sprogstamu priedainiu ir Jethro Tull savo A Passion Play/War Child eroje primenančiu instrumentalu visiškai veikia. Taip patinka, kad galbūt mano mėgstamiausia Big Big Train daina. Taip pat labai patinka The First Rebreather melodijų pompstika, Uncle Jack yra pavyzdinis mažoro kūrinys (o gerai parašytas mažoro dainas vertinu dvigubai, nes su mažoru dvigubai didesnė rizika užsiraut ant nuvalkiotų motyvų). Ir Winchester from St Giles' Hill visai stiprus prog-opusas.

Mažiau mėgstu Upton Heath, man melodija nesukelia didelių emocijų, nors daina instrumentuota neblogai. Hedgerow melodija irgi, mano galva, blankesnė, nors vėlgi, instrumentuotė veikia. Bet labiausiai neužsikabinu už Judas Unrepentant ir jai vienintelei nepaspaudžiau like. Jei Uncle Jack buvo pavyzdinis mažoras, Judas Unrepentant yra pavyzdinis kūrinys, kaip mažoras kartais neveikia. Vėlgi, dėl aranžuotės neturiu pretenzijų, bet ta melodija girdėta kokius 17 kartų (tiek posmo, tiek priedainio). Tik dar nežinau kur girdėta, bet man tokias atgyvenimo asociacijas kelia. 

Bet tie silpnesni kūriniai tik vos silpnesni, o Summoned By Bells, The First Rebreather ir A Boy In Darkness man užtenka, kad rašyčiau albumui 10-uką (su mažu minusėliu). Jei taip ir toliau, tai visą Big Big Train diskografiją suvertinsiu 10-ukais