Call Me Inhuman - The Sun - The Fight - Part 5
Asylum Pyre

Pats popsiausias Asylum Pyre albumas, primenąs Amaranthe, arba Ghost ir Evergrey hibridą. Grupė savo muziką apibudina išvestiniu terminu - Modern and Traditional Power Speed Electro-Pop Metal (With Tribal Touches) Jie sako, jie žino. Perklausiau visus 5 Asylum Pyre albumus ir visi jie gan skirtingi, varijuoja nuo power metalo per šiokį tokį progresyvą iki gotiško  epinio metalo ir galiausiai šiame albume iišvirsta į electro-pop metalu užtaisytą etninį powerį.

Moteriškės vokalas yra grupės centrinė ašis, kitas svarbus aspektas yra su kiekvienu albumu vis labiau įmantrėjančios oranžuotės ir tuo pačiu linkstama prie konceptualumo. Tekstai ilgi apie globalines žmonijos bėdas. Jau pats pavadinimas "Call me inhuman" duoda užuominą, kad visų planetos nelaimių priežastis yra žmogus.

Nepaisant rimtos temos albumas skamba bravūriškai linksmai, ypač paminėtina daina "A teacher, a scientist and a diplomat", bei sarkastiškoji "Happy Deathday".

Electro-pop progresyvaus skambesio kompozicija "There, I could die" verta mano pagyrimo. Joje  be puikios vokalinė dalies ir priedainio yra nuostabi gitarinė interliudija. Etninio, world skambesio "Virtual guns" būtų neblogas bandymas, jei nebūtų persūdyta sutirštinant spalvas.  "The true crown" antras kertinis albumo akmuo jau pastiprintas groulu ir lėtesnio tempo su pompastišku a la Manowar svoriu ir virtuoziška gitara gera atsvara lengvai bravūrai. Aplamai, man patiko tai, kaip komponuojamos dainos atrandant savitumo ir išlipama iš power žanro klišių.

Silpniausios albumo dainos yra "Joy ir Sand Path". Titulinė ir užbaigiančioji albumą daina kelia sumaištį - tai ir nevilties ir apgailestavimo antspaudas po visos tos pompastikos, verčia susimąstyti. Albumui 9 .