Labai solidus albumas, tikrai neatsiduoda naftalinu, kaip dažnai nutinka su roko muzikos veteranais vėlyvojoj jų karjeros stadijoj. Instrumentuotė labai klasiška ir nenutolusi nuo Uriah Heep tradicijų, kaip visada smagus vargonų garsas, kuris kartais nustelbia elektrinius gitaros rifus ir daugumoj atvejų net džiaugiesi, kad taip įvyksta. Nors vėlgi, ir gitaros solo vietomis tikrai duoda stipriai, o bosas viską laiko solidžiai, o dainoje Freedom To Be Free net išeina ir į dvi nuosavas solo sekcijas. Albumas galbūt stokoja dinamikos: visos dainos yra panašios galios. One Nation, One Sun vis dėlto yra vykusi pertrauka nuo intensyvių hardroko dainų, pasiūlo ramesnį skambesį. Galbūt prie dinamikos trūkumo prisideda ir Bernie Shaw – jo vokalas nėra labai ypatingas ir subtilus. Jis sunkesnėse dainose skamba daugiau ar mažiau vienodai, tik ryškiau atsiskleidžia melodingesniuose momentuose.
Nepaisant to trūkumo, albume bene nėra silpnų dainų. Galbūt Hail The Sunrise manęs nekabina, bet visa kita man įdomu. Visgi įdomu, kad Age of Changes ir Closer To Your Dreams neįtrauktos į vinilinę albumo versiją. Man tai bene įdomiausios albumo dainos. Closer To Your Dreams dėl labai panašaus jausmo kaip Easy Livin', o Age of Changes turi labai įsimintiną priedainį ir turbūt geriausią būgnų-boso sinergiją visame albume.
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2023 m. vasario 28 d. 08:14:23
8/10 - geras albumas
____________________
Under The Iron Sea
2023 m. vasario 6 d. 04:07:49
Labai solidus albumas, tikrai neatsiduoda naftalinu, kaip dažnai nutinka su roko muzikos veteranais vėlyvojoj jų karjeros stadijoj. Instrumentuotė labai klasiška ir nenutolusi nuo Uriah Heep tradicijų, kaip visada smagus vargonų garsas, kuris kartais nustelbia elektrinius gitaros rifus ir daugumoj atvejų net džiaugiesi, kad taip įvyksta. Nors vėlgi, ir gitaros solo vietomis tikrai duoda stipriai, o bosas viską laiko solidžiai, o dainoje Freedom To Be Free net išeina ir į dvi nuosavas solo sekcijas. Albumas galbūt stokoja dinamikos: visos dainos yra panašios galios. One Nation, One Sun vis dėlto yra vykusi pertrauka nuo intensyvių hardroko dainų, pasiūlo ramesnį skambesį. Galbūt prie dinamikos trūkumo prisideda ir Bernie Shaw – jo vokalas nėra labai ypatingas ir subtilus. Jis sunkesnėse dainose skamba daugiau ar mažiau vienodai, tik ryškiau atsiskleidžia melodingesniuose momentuose.
Nepaisant to trūkumo, albume bene nėra silpnų dainų. Galbūt Hail The Sunrise manęs nekabina, bet visa kita man įdomu. Visgi įdomu, kad Age of Changes ir Closer To Your Dreams neįtrauktos į vinilinę albumo versiją. Man tai bene įdomiausios albumo dainos. Closer To Your Dreams dėl labai panašaus jausmo kaip Easy Livin', o Age of Changes turi labai įsimintiną priedainį ir turbūt geriausią būgnų-boso sinergiją visame albume.
Albumui nepagailėsiu 9-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas