Chimera
Andromeda

Šis albumas gana reikšmingai perspjauna II=I. Šitas albumas turi savo charakterį, savo stilių, ko stiprokai stokoja debiutinis albumas ir gal kažkiek stokojo II=I. Šitame albume, mano netikėjimui, atsirado lėtesnių, melancholiškesnių dainų, kurias turbūt mėgstu labiausiai šiame albume — In The End, o ypač — The Hidden Riddle. Labai puikus, saikingas, neperkrautas, melodinis skambesys, ko iš Andromedos tikrai nesitikėtum. Ir kai kerta tas priedainis „Forever and ever...“ žemu vokalo tonu, pašiurpsta oda. Tas labiau nušlifuotas, kiek slopesnis ir melancholiškesnis skambesys vyrauja visose dainose ir kuriama bendra atmosfera, ką jau paminėjau pradžioje. Čia jau atpažįstu ir tuos Andromeda, kuriuos atradau perklausęs The Immunity Zone albumą (ypač stipriai tą albumą primena dainos The Cage In Me ir Going Under su savo aštroka galia ir dinamiškais ritmais). Bendrai imant albumo pirmoji pusė (iki The Cage of Me) yra labai stipri, antroji pusė man patinka šiek tiek mažiau. Inner Circle truputį klampi daina skambesio prasme (labiau tiktų į debiutinį albumą nei čia), o Blink of an Eye stokoja ryškesnių akcentų, ypač atsižvelgiant į jos struktūros sudėtingumą. Ir tikrai paprieštarausiu 4Blackberry senam teiginiui, jog dainos čia labai panašios. Šiame albume man kaip tik patinka, kad dainos išsiskiriančios, turinčios savo niuansų, ką buvo kiek sunkiau užfiksuoti ankstesniuose dviejuose albumuose. Būtent dėl to šiam albumui jau pakeliu balą ir rašau 10-uką. 

2013 metais tu geriau pažinojai progmetalį už mane, matyt. Sunku patikėti, kad tikrai nemažai music'iečių žino Andromedą, nors tai yra sąlyginai nepopuliari progmetalio grupė. 

Andromeda - senas geras mano progressive metal atradimas, kurį vėl prisiminiau ne per seniausiai. Albumas tikrai paliko įspūdį. Vokalisto balso stiprumas tiesiog tobulai dera prie skambios muzikos, tad dainos tokios dinamiškos, tokios stiprios, užtikrintos, kas mane tikrai veža klausantis. Labai patiko "Periscope", "Going Under", nepakartojamas instrumentuotės "Chameleon Carnival" gyvas atlikimas, nuostabios gitaros solo "No Guidelines" ir "Inner Circle" dainose. Gal tik pasirodė, jog visos dainos per daug panašios - čia būtų vienintelis nedidelis minusas. O šiaip tikrai šaunus darbas, nesigailiu sugaišto laiko jam.