Colours Out Of Space
Pixie Ninja

Užmačiau šitą kolektyvą kažkur tais laikais, kai jie išleido debiutinį Ultrasound. Pasirodė inovatyvus, bet neprilipo. Manau, kad Colours Out Of Space daug stipresnis ir įtikinamesnis bandymas. Labai įdomus grupės stilius: groja tokį aštrių rifų psichodelišką instrumentalą su nuokrypiais į įdomias melodijas, o dar Mattias Olsson iš Anglagard atsinešė melotroną, tai išvis patampa geru muzikiniu tripu. Albumas šiaip nebūtų manęs taip stipriai įtikinęs, jei ne dvi genialios kompozicijos albume: CosmiK ir Hutchinson Cipher. CosmiK iš esmės vystoma viena muzikinė tema, bet su Kyuss prilygstančio sunkumo rifais, užpildytais daugybe Anglagard'iškų klavišų ir be galo vežančia ritmika... tiesiog taškantis kūrinėlis. Hutchinson Cipher yra šiek tiek avantiūriškesnis, daug skirtingų motyvų savyje talpinantis numeris. Elektrinės gitaros aštrūs momentai primena King Crimson vietomis, o ir melotronas vietomis šiurpiai duoda kaip King Crimson'ų The Devil's Triangle. Ir vėl, Mattias Olsson būgnais tiesiog žudo... daužo su jėga, bet ne belekaip. Ne prasčiau nei Anglagard'ų Hybris. Colours Out of Space irgi įdomi instrumentuotė, tiesa, gal per daug vietos užima tas ramus melodinis motyvas. Leng Plateau toks grunge'iškiausias numeris, bet irgi įdomus. Strange Days tuo tarpu daugiau atmosferinis gabalas, mano skoniui šiek tiek iškrentantis iš albumo konteksto. Jei Strange Days išimtume, turbūt svarstyčiau apie 10-uką, bet dabar solidus 9-etas. Ir tikrai seksiu, ką šis įdomus kolektyvas ateityje sugalvos!