Concrete Flower
The Roop

Turbūt lieka pritart išsakytoms mintims. Net pasauliniai grandai vargiai ar sukuria VISĄ albumą, kurio visut visos dainos būtų vienodo lygio. 10 eurovizinių hitų iš 10? Turbūt misija neįmanoma. Nors tikrai tikėjausi daugiau. Visgi du turbiniai gabalai tarsi avansu nuteikia visam geram albumui, nors giliau dūšioj suvoki, kad neįmanoma tikėtis visų vienodai puikių kūrinių. Ir kai tai, ką išgirsti, patvirtina nuogąstavimus, kažkiek nuvilia. Tik man vis kyla klausimas – tos kitos dainos ar tos eurovizinės yra tikrasis rūpų veidas? Nes visą albumą ištisai vargiai ar klausysiu dar kartą, bet kai kurias dainas tikrai mielai pakartosiu (nekalbu apie eurovizinius gabalus – jie tikrai puikūs).

Nepateisinantis lūkesčių albumas. Tą galėjau įtarti, kai buvo išleistas Love Is All We Got singlas – man jis žymėjo aiškų kokybės kritimą, nes visgi iškepti vieną singlą Eurovizijai per metus ir visą albumą yra skirtingo sudėtingumo užduotys. Love Is All We Got, o dar ryškiau – Wabi sabi ir Every Second dainose, labai jaučiasi bandymas taikytis į mainstream'inę pop muziką, kas manęs visai nežavi. Tos dainos man visai nepatinka. Euroviziniai gabalai On Fire ir Discoteque – albumo didžioji jėga. Dar prie jų pridėčiau ir Let's Get Naked singlą, labai kokybiškas kūrinys. Likusios dainos palieka vidutinį įspūdį: Ohmygodable yra panaši į tuos geruosius The Roop, bet ne tokia ryški. Running From Myself kiek paskęsta hitų apsuptyje. She Lives Here – ramesnio skambesio daina. O Multiply savotiškas albumo juodasis arkliukas – ne tokia pompastiška kaip singlai, bet turi patrauklų, estetišką electropop skambesį. 

Albumui rašau 8-etą su minusu (10-uko vertas gerąsias dainas atsveria daugiausiai 6-eto vertos neoriginalios pop dainos). 

8/10