Contraband
Golden Earring

Paskutinis albumas, uždarantis klasikinio GE skambesio (jis susiformavo 1970 metų albume "Golden Earring") albumų seriją. Tiksliau suformulavus, albumas "Moontane" laikomas grupės piku, o sekantys trys, panašaus modelio, jau laikomi žemėjančia kartele. Progresyvaus roko dedamoji traukiasi, užleisdama pirmenybę "hard rokeliui". Melodijos mažiau kabliuojančios, "iškamuotos", gitarų soliniai numeriai išliko aukštumoje, susigrojimo ir dainavimo lygis aukštas, tekstai - intriguojančios istorijos su innuendo efektu.

Man, senam Golden Earring fanui, dar Liuksemburgo radijo pakabintam ant kabliuko 1973-4-ais su jų hitu "Radar Love", nepaprastai knietėjo gauti daugiau jų muzikos. Pop muzikos žurnaluose iš Lenkijos ir VDR buvo  grupės ir jų albumų nuotraukų su labai skurdžia informacija, todėl interesas tik stiprėjo. Kai tik atsirado turgeliai su cd kopijomis arba jau pagrotais originalais, viena pirmųjų įsigytų albumų sąraše atsirado paminėtas piratinis "Golden Earring "1970 ir "Moontan" 1999 olandiškas Polydor 847 931-2 (beveik naujas). Buvau devintame danguj, būtent tokios muzikos ir tikėjausi. Jau daug vėliau nušoviau "Switch"ir "To the Hilt", kurie gerokai atšaldė entuziazmą, muzika krypo nepageidaujama linkme. Iš inercijos vis tiek pirkau apgadintą 2 cd rinktinį "The devil made us do it" ir vėl olandišką "Contraband" Polydor 847 933-2. Pastarasis numalšino troškulį tolesniems pirkiniams, be to rokas mano klausomoje muzikoje jau buvo užleidęs vietą visokio plauko metalui.

Kodėl grįžtu prie Golden Earring ir būtent prie "Controband"? Spotify parinkti mixai kartais užkabina ką nors iš praeities. Vakar pakišo "Paradise in Distress" ir prasidėjo. Šiandien nupūčiau dulkes nuo visų savo GE albumų, o Controband perklausiau mažiausiai 3 kartus. Atrodo kad girdžiu pirmą kartą, ir tik "Bombay" tebuvo įstrigęs atmintyje. Šviežiomis ausimis išgirdau tai, ko anksčiau nevertinau. Sudvejintos gitaros rokelį sukietino iki hardo, klavišiniai (sintezatorius) bent dainoje Con Man galima sakyti filerinę dainą sutaurino progresyviu skambesiu. Albumas visiškai paklausomas, jį galima pamėgti, būtent tai imu jausti. Geriausios (stipriausios, įsimintiniausios) dainos: "Mad Love's Coming", "Bombay" , nors ir turi erzinančių momentų ir "Fightin' Windmills" su styginių spalvomis per vidurį. Teksto kategorijoje man įdomiausias "Conman", beje jis vienintelis turi bendro su albumo pavadinimu. Štai šios minėtos dainos vertos 9, likusios daugmaž vertos 8. Albumui 8+