Nesitikėčiau tokio atmosferiško skambesio iš albumo, kuris vadinasi „Crime Scene“. Nors iš RPWL ir tikėčiausi kažko panašaus, bet gal šis albumas man jau pernelyg lengvas ir be įvykių. Aš RPWL atradau per jų ankstesnį albumą Tales From Outer Space, kuriame buvo rimtų rifų ir stiprų įspūdį paliekančių aranžuočių. Taip pat gerokai turtingiau skamba ir dar senesnių RPWL albumų kūriniai (bent jau tie, kuriuos esu girdėjęs). Manau, kad didžiausia kaltė tenka tam, kad šiame albume mažoka klavišų garso. Markus Jehle pasitraukimas iš grupės visgi padarė efektą muzikai, Yogi Lang'o atmosferiniai pragrojimai sintezu man tiesiog nėra pakankamai. O ir gitara nėra pernelyg užsunkinta, groja ne sunkiau nei Dire Straits stiliumi. Todėl ir kompozicijos skamba kiek per steriliai, net jei ir kompozicinės detalės man iš esmės patinka ir visos dainos parašytos daugiau ar mažiau gerai.
Iš šių šešių kompozicijų man labiausiai išryškėja Life In A Cage. Ji turi geriausią gitaros solo visame albume, klavišai pagaliau turi ryškesnį vaidmenį būtent šioje dainoje, o ritmo sekcija įžangoje skamba išsiskiriančiai iš visų dainų. Tikrai vykęs kūrinukas. Na, gal dar geru žodžiu norisi paminėti ilgąją King Of The World, tikrai turi įdomesnių momentų, kurie leidžia dainai neatsibosti per jos trukmę. Bet vėlgi, skambesys galėtų būti ir optimalesnis.
Albumą vertinu tikrai prasčiau nei jo pirmtaką Tales From Outer Space. Konkrečiai: 8 balais.
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 139
Iš viso užsiregistravę: 73333
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 184322
2023 m. birželio 7 d. 00:24:19
Nesitikėčiau tokio atmosferiško skambesio iš albumo, kuris vadinasi „Crime Scene“. Nors iš RPWL ir tikėčiausi kažko panašaus, bet gal šis albumas man jau pernelyg lengvas ir be įvykių. Aš RPWL atradau per jų ankstesnį albumą Tales From Outer Space, kuriame buvo rimtų rifų ir stiprų įspūdį paliekančių aranžuočių. Taip pat gerokai turtingiau skamba ir dar senesnių RPWL albumų kūriniai (bent jau tie, kuriuos esu girdėjęs). Manau, kad didžiausia kaltė tenka tam, kad šiame albume mažoka klavišų garso. Markus Jehle pasitraukimas iš grupės visgi padarė efektą muzikai, Yogi Lang'o atmosferiniai pragrojimai sintezu man tiesiog nėra pakankamai. O ir gitara nėra pernelyg užsunkinta, groja ne sunkiau nei Dire Straits stiliumi. Todėl ir kompozicijos skamba kiek per steriliai, net jei ir kompozicinės detalės man iš esmės patinka ir visos dainos parašytos daugiau ar mažiau gerai.
Iš šių šešių kompozicijų man labiausiai išryškėja Life In A Cage. Ji turi geriausią gitaros solo visame albume, klavišai pagaliau turi ryškesnį vaidmenį būtent šioje dainoje, o ritmo sekcija įžangoje skamba išsiskiriančiai iš visų dainų. Tikrai vykęs kūrinukas. Na, gal dar geru žodžiu norisi paminėti ilgąją King Of The World, tikrai turi įdomesnių momentų, kurie leidžia dainai neatsibosti per jos trukmę. Bet vėlgi, skambesys galėtų būti ir optimalesnis.
Albumą vertinu tikrai prasčiau nei jo pirmtaką Tales From Outer Space. Konkrečiai: 8 balais.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas