Dar vienas žingsnelis žemyn po Somewhere In Afrika. Nors šiame albume girdžiu daugiau gitaros ir gal net šen bei ten dažniau sugrįžta džiaziniai elementai, tačiau sintetinis garsas ir tipinė, tiršta garso 80-ųjų produkcija daro šį albumą pakankamai sunkiai klausomu. Taip pat, popsiškesnės šio albumo dainos mano požiūriu jau per daug popsiškos, jose iš muzikinės pusės mažai kas vyksta. Pavyzdžiui, Going Underground trunka 5 minutes, bet ten įdomaus turinio yra mažiau nei tipinėj 3 minučių trukmės dainoje iš Chance albumo. Rescue – nuobodoka. Galbūt iš tų saldesnių melodijų man labiausiai You Got Me Right Through The Heart krito į ausį – su išmanesne aranžuote tai būtų puiki poproko daina.
Nepaisant to, albume yra gerų kūrinėlių. Mano favoritai yra Banquet ir Killer On The Loose. Pirmoji turi labai gerai parašytą melodiją ir džiazinius boso pragrojimus, nors bendras paveikslas turbūt artimesnis post-punk'ui ar synthpop'ui nei progresyviam rokui. O antroji yra aštresnė, turi daugiau gitaros ir kvapą gniaužiančių Mann'o sintezatorinių pragrojimų, kuriuos sugalvotų tik žmogus, kuris gyvenime yra studijavęs džiazo muziką. Bulldog būtų mano pasirinkimas nr. 3 albume – truputį keistas, vingrokas 80-ųjų poprokas.
Atskirkim faktus nuo vaizduotes. Faktas#1: svetaines atmosfera itempta. Faktas#2: lankosi daugiamete neapykanta man jauciantys zmones. Vaizduote#1: vieni nariai susimoke su kitais. Vaizduote#2: esu sekamas Vaizduote#3: laukiama mano mirties. Kas tiesa
Jei netikrumas yra geriausia ne kaltinti liga, valdzia ar ateivius visokius. Tad Einarai: ar esi pries mane susimokes; ar mane seki; ar pabrezdamas lauki mano mirties. Trys klausimai estafete. Jei bus lengviau bendraut man po to su musico nariais.
Einarai+4Blackberry, esme ne skaiciukuose, bet esme kad liga man sako jog daug gaidziu susimoke, gaidziai stebi gaidindamiesi, daug gaidziu mirties nori. Taigi toks vat nesaugumo jausmas ir itarinejimai del to. Kaip cia yra?
2023 m. vasario 26 d. 20:59:03
Dar vienas žingsnelis žemyn po Somewhere In Afrika. Nors šiame albume girdžiu daugiau gitaros ir gal net šen bei ten dažniau sugrįžta džiaziniai elementai, tačiau sintetinis garsas ir tipinė, tiršta garso 80-ųjų produkcija daro šį albumą pakankamai sunkiai klausomu. Taip pat, popsiškesnės šio albumo dainos mano požiūriu jau per daug popsiškos, jose iš muzikinės pusės mažai kas vyksta. Pavyzdžiui, Going Underground trunka 5 minutes, bet ten įdomaus turinio yra mažiau nei tipinėj 3 minučių trukmės dainoje iš Chance albumo. Rescue – nuobodoka. Galbūt iš tų saldesnių melodijų man labiausiai You Got Me Right Through The Heart krito į ausį – su išmanesne aranžuote tai būtų puiki poproko daina.
Nepaisant to, albume yra gerų kūrinėlių. Mano favoritai yra Banquet ir Killer On The Loose. Pirmoji turi labai gerai parašytą melodiją ir džiazinius boso pragrojimus, nors bendras paveikslas turbūt artimesnis post-punk'ui ar synthpop'ui nei progresyviam rokui. O antroji yra aštresnė, turi daugiau gitaros ir kvapą gniaužiančių Mann'o sintezatorinių pragrojimų, kuriuos sugalvotų tik žmogus, kuris gyvenime yra studijavęs džiazo muziką. Bulldog būtų mano pasirinkimas nr. 3 albume – truputį keistas, vingrokas 80-ųjų poprokas.
Albumui rašau 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas