Crisis? What Crisis?
Supertramp

Vakar išgirsta Another Man's Woman gyvo atlikimo versija mane privertė perklausyti šį albumą. Turbūt vienintelis Supertramp albumas, kurio viso nesu klausęs, o labiau žinau palaidom dainom. Mane atbaidydavo apžvalgos, kad šis albumas neprilygsta nei pirmtakui (Crime of the Century), nei sukcesoriui (Even In The Quietest Moments...), kurie yra du mano mėgstamiausi Supertramp albumai. Turiu patvirtinti, neprilygsta. Paskubomis dėl įrašų kompanijos spaudimo sukurtas, kiek forsuotas albumas ir tas jaučiasi — albumas stokoja tokių dainų, kurių išpildymas užgniaužtų kvapą, jos labiau simplistinės. Šis albumas nelabai progresyvus rokas, bet ir ne visai pop rokas, nes yra galingų roko dainų (Another Man's Woman), yra bliuzo momentų (Poor Boy), net panešėjimų į džiazą (ta pati Poor Boy ir Just a Normal Day). Vis dėlto, nors nėra fejerverkų, tačiau kai kurios dainos turi šarmo. Mano mėgstamiausios dainos yra Another Man's Woman (už galingą atlikimą), Just a Normal Day (lengva, maloni daina, puikus bosas, Davies ir Hodgson vokalų kontrastas) ir A Soapbox Opera (turi gražią popsavą melodiją, bet ir progresyvūs momentai vietomis iššoksta). Vietomis visai patinka ir Lady, Two of Us, Ain't Nobody But Me, Sister Moonshine. Kitos dainos irgi neblogos.

Svarstau tarp 8 ir 9. Gal labiau linkstu prie silpno 9-eto, nes šis albumas neturi tokio aspekto, kurio stačiai neperneščiau ir dėl jo būčiau linkęs apvalinti į neigiamą pusę.