Cryptoriana – The Seductiveness of Decay
Cradle of Filth

Albumas sukelia instinktyvias simpatijas, nes galingai smogia nuo pat pradžios. "Heartbreak and Seance" bomba iškart nuteikia pozityviai ir priverčia susikurti daug lūkesčių. Ir man jie, dar net 3 dainas iš eilės nei kiek nesusigadina. Nuo "Vengeful Spirit" dėmesys ir susidomėjimas pradeda slopti, nes nieko naujo grupė jau negali pateikti, belieka tik pratęsti tai, kas jau buvo geriausio sukurta. Negaliu sakyti, kad dainos prastos irgi, visoms ramiai daviau po 9, tačiau užtenka vienos albumo perklausos, kad suprastum, jog jos truputi silpnesnės. Privalau pažymėti, kad klausant Cradle of Filth, nebūtinai šio albumo, labai svarbu atskirai peržvelgti tekstus, tik su jais įmanoma patirti pilną muzikinį malonumą, taigi tie tekstai man buvo patys geriausi pirmose keturiose dainose, o vėliau supaprastėja. Nors tekstai pasidaro lengvesni, muzika vis tiek išlieka labai stipri, pvz, vis išlendančios ryškesnės heavy metal gitaros vienur ir kitur, moteriškas vokalas ir epiškumą teikiantis choralas neleidžia nuobodžiauti. O kur dar tas ikoniškas pragariškas Dani klyksmas. Taigi albumas yra labai stiprus, ką galima suprasti iš pirmos perklausos, tačiau vis tiek reikalaujantis daugiau perklausų jo perpratimui, kas tik gali paliudyti jo gerumą. Labai patenkinta, labai nenusivylusi, 9/10.

Geras albumas, prie kurio grįšiu dar ne kartą. Simpatijos jam momentaliai nulėmė tai kad labai ženkliai pastebimas reveransas grupės kurybos pradžiai., o ji, och, kaip gera. Pirma albumo pusė itin paveiki, antriji - ne taip. Gal dėmesys kiek atbuko, o gal joje labiau atsispaudęs "Manticore ..." arba "Midnight in Labyrinth" štampas.