Avangardinis Ihsahn galbūt man ne tiek patinka kiek truputį popsavai truputį gotiškai artrokiškas šiuolaikinis Ihsahn, bet šis albumas vientisam klausymui, esant avantiūriškam nusiteikimui, visai veikia. Nors pirmosios kelios dainos yra gan konvencinės Ihsahn dainos, iš jų man NaCl atrodo įdomiausia, kompleksiškiausia, bet Tacit dilogija yra albumo ašis ir užduoda toną likusiai albumo daliai: tai sunkus, eksperimentinis, avantiūriškas, išmušantis iš vėžių skambesys. Tacit 2 man net priminė Leprous'ų Contaminate Me (ogi Coal albumas išleistas tais pačiais metais ir būtent Contaminate Me vokalus atlieka būtent Einaro Solbergo svainis Ihsahn). Tacit turbūt mėgstamiausia albumo daina, išties kompleksiškų instrumentuočių kupinas gabalas. Rec, M, Sub Ater tęsia eksperimentinį skambesį, o See yra dar vienas smagus daiktas, man žiauriai priminęs Pink Floyd - One of These Days tą šaižų, kapotą, kiek elektrišką garsą, bet čia Ihsahn su savo aštriais vokalais padaro viską dar keisčiau. Apskritai, visas albumas palieka asociaciją, lyg būčiau klausęs šių dienų Ummagummos. Nežinau, ar tai gerai, bet pirmas įspūdis įdomus. Dėl to pasilaikinu ir rašau 9-etą.
Tai pasirodo, visų rugpjūtį gimusių metai jau pripliusuoti į priekį, bet rugsėjį gimusių – dar teisingi. Matyt, amžiaus skaičiavimo formulė tikrina tik mėnesį, o ne dieną. Labai keistas daiktas, norėtųsi didesnio tikslumo.
Nemandagus tas mūsų music'as, kad sendina. Man dabar blogiausia tai, kad po Ray of Light užsimaniau daugiau Madonnos klausyti. O gal kaip tik gerai (?)
Hm, Madonnos amžių music.lt profilis nurodo kaip 67. Nors jai 67 sukaks tik po dešimties dienų. Kažkas su amžiaus skaičiavimo formule netvarkoj... arba music'as gyvena ateityje ir mes to nežinome
Yep, panašu, kad dainų pasirinkimas naujajame redaktoriuje vis dar glitch'ina. Bandžiau paredaguoti savo komentarą po Silentist topu, nes prisiminiau dar gerų dainų pridėt į topą, ir man senesni pridėjimai persirašė į tai, ko visai nepridėjau.
2021 m. kovo 10 d. 19:05:35
Avangardinis Ihsahn galbūt man ne tiek patinka kiek truputį popsavai truputį gotiškai artrokiškas šiuolaikinis Ihsahn, bet šis albumas vientisam klausymui, esant avantiūriškam nusiteikimui, visai veikia. Nors pirmosios kelios dainos yra gan konvencinės Ihsahn dainos, iš jų man NaCl atrodo įdomiausia, kompleksiškiausia, bet Tacit dilogija yra albumo ašis ir užduoda toną likusiai albumo daliai: tai sunkus, eksperimentinis, avantiūriškas, išmušantis iš vėžių skambesys. Tacit 2 man net priminė Leprous'ų Contaminate Me (ogi Coal albumas išleistas tais pačiais metais ir būtent Contaminate Me vokalus atlieka būtent Einaro Solbergo svainis Ihsahn). Tacit turbūt mėgstamiausia albumo daina, išties kompleksiškų instrumentuočių kupinas gabalas. Rec, M, Sub Ater tęsia eksperimentinį skambesį, o See yra dar vienas smagus daiktas, man žiauriai priminęs Pink Floyd - One of These Days tą šaižų, kapotą, kiek elektrišką garsą, bet čia Ihsahn su savo aštriais vokalais padaro viską dar keisčiau. Apskritai, visas albumas palieka asociaciją, lyg būčiau klausęs šių dienų Ummagummos. Nežinau, ar tai gerai, bet pirmas įspūdis įdomus. Dėl to pasilaikinu ir rašau 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas