Disconnected
Fates Warning

Jau negana kad A Pleasant Shade of Gray yra labai sudėtingas albumas, šitas yra ne ką paprastesnis. Šitas turi du svarbius pliusus ir vieną svarbų minusą lyginant su A Pleasant Shade of Grey:

+ šiame albume dainos skambesio prasme vientisesnės nei atskiros A Pleasant Shade of Grey dalys, be to, ir struktūriškai pranašesnės — į 4 minutes telpa ir geri posmai-priedainiai, ir instrumentinės dalys. 

+ Kevin Moore partijos pagaliau atlieka svarbią rolę užpildant antros gitaros trūkumą. Still Remains ir So kompozicijos man neįsivaizduojamos be klavišinių partijų, o Pieces of Me ir Disconnected abi dalys turi tą keistą industrinį prieskonį, kurio neišgautum su gitara.

- Dainos tarpusavyje labai skirtingos ir šis albumas nesuteikia tokio vieningo potyrio, kokį suteikia klausymasis A Pleasant Shade of Gray. Šiame albume jaučiuosi dar labiau pasimetęs. 

Be konkurencijos mano mėgstamiausia albumo daina yra ilgoji Still Remains — didelis perlas Fates Warning diskografijoj, kurio grožį dėl to viso albumo sudėtingumo ir tamsumo irgi tepastebėjau tik ties kažkur ketvirta perklausa. Struktūriškai patinka ir So, patinka Pieces of Me skambesio aršumas. Šiek tiek mažiau limpa Something From Nothing ir Disconnected instrumentalas. Pastarasis gerai veikia kaip šio albumo koncepcijos atrama, tačiau klausytojui nesuteikia labai daug malonumo. Nors šito albumo klausymąsi malonumui įsivaizduoju sunkiau nei A Pleasant Shade of Gray, visgi tie du pliusai, mano galva, nusveria minusą ir šį albumą turėčiau priimti šiek tiek palankiau. Visgi iki 10 balų tikrai netempia, todėl pasilieku ties 9-etu. 

Albumas 100% atitinka dabartinę mano nuotaiką ir būseną (3 mėn. netekau darbingumo). Vienžo "disconnected ir pieces of me ir tik something from nothing"