 
			Susijusi muzika: pasirinkti
			PERŽIŪRĖTI
		RAŠYTI
		 
			|  Exciter Depeche Mode |  | 
|  Rosenrot Rammstein |  | 
|  Metallica (The Black Album) Metallica |  | 
|  The 2nd Law Muse |  | 
|  Shifty Adventures in Nookie Wood John Cale |  | 
 Šiuo metu naršo narių: 1
  Šiuo metu naršo narių: 1 Neregistruotų vartotojų: 1182
  Neregistruotų vartotojų: 1182 Iš viso užsiregistravę: 73698
  Iš viso užsiregistravę: 73698 Naujausias narys: bill62t421
  Naujausias narys: bill62t421 Šiandien apsilankė: 106498
  Šiandien apsilankė: 106498
2021 m. balandžio 21 d. 21:40:38
Kaip ir Das Seelenbrechen, jo pirmtakas Eremita yra keistokas albumas, kurio pirmoji pusė yra progresyvus metalas su juodmetalio prieskoniais, labai dvelkiantis Leprous - Bilateral braižu (matyt, Ihsahn sėmėsi išminties iš savo svainio, kuris netyčia yra Leprous lyderis). O antroji pusė... na, keista. Galbūt Das Seelenbrechen antroji pusė buvo tamsi, ambientiška, šiame albume ji kaip tik labiau chaotiška su tokiom nevienalytėm kompozicijom kaip The Grave ir Departure. Man vis tik pirmoji pusė prilimpa labiau. Arrival vokalinis duetas su Einar Solberg puikus, The Paranoid įsimintinas gabaliukas, netgi progresyviai įmantri The Eagle And The Snake sudomina antroje pusėje. Bet ties maždaug Something Out There pradedu pasimesti ir vėl grįžtu į vėžes tik paskutinėje albumo dainoje Recollection, kuri yra įdomus lengvesnis numeriukas, tinkantis į šiuolaikinę Ihsahn kūrybą (turbūt nesunkiai įpaišytume į Pharos EP). Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, antrajai 8-etą. Galutinis rezultatas tebūnie 9-etas su minusėliu, nes albumas smagus, tik vietomis galbūt net per smagus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas