Andromedos muzika tiesiog įveda į transą - tu headbang'ini prie kompo tiesiog palei Andromedos rifą ausinėse. Tai yra mėgstamiausias dalykas apie Andromedos muziką. Extension of the Wish nors anksčiau esu negirdėjęs, tačiau šis albumas ne išimtis — energingas, kompleksiškas, labai vykęs grupės debiutas. Tiesa, šiame albume yra užlipta ant to grėblio, ant kurio lipa daug progmetalio grupių (Between The Buried and Me ir Persephone pirmiausiai šauna į galvą kaip pavyzdžiai) — persistengiama su instrumentiniais fejerverkais. Ilgi instrumentalai kartais ne praturtina, o suvelia dainą. Tas, mano galva, nutiko su Extension of the Wish daina — ji būtų turbūt geriausia daina albume, jei ne tas instrumentalas, užimantis 5 minutes ir nieko neįvedantis į dainą. Chameleon Carneval instrumentinis kūrinys, tuo tarpu, irgi tėra noodlinimas — gal ir gan kokybiškas, tačiau neužkabinantis, nepasiūlantis daug klausytojui. Jei kuri iš dainų pasirodė kiek nuobodoka, tai Star Shooter Supreme. Stiprioji albumo dalis yra pirmosios trys dainos — jos puikios. Crescendo of Thoughts išpildyta solidžiai, The Words Unspoken turi tiek puikų priedainį, tiek dar puikesnį posmą. In The Deepest of Waters yra galingiausias albume fejerverkas, pasiūlantis kvapą gniaužiančių ritminių sekcijų ir nerealių gitaros solo. Ir pati vokalinė dainos dalis stipri. O dėl bonusinių dainų Journey of Polysperic Experience ir Eclipse nesu tikras. Pirmoji šiek tiek stokoja drive'o, o antroji turi man nepatinkančią ramaus skambesio įžangą, bet daina su laiku sustiprėja. Bet kadangi tai bonusai, paprastai jie neturi įtakos mano vertinimui. Todėl rašau solidų 9-etą.
2020 m. balandžio 16 d. 22:18:48
Andromedos muzika tiesiog įveda į transą - tu headbang'ini prie kompo tiesiog palei Andromedos rifą ausinėse. Tai yra mėgstamiausias dalykas apie Andromedos muziką. Extension of the Wish nors anksčiau esu negirdėjęs, tačiau šis albumas ne išimtis — energingas, kompleksiškas, labai vykęs grupės debiutas. Tiesa, šiame albume yra užlipta ant to grėblio, ant kurio lipa daug progmetalio grupių (Between The Buried and Me ir Persephone pirmiausiai šauna į galvą kaip pavyzdžiai) — persistengiama su instrumentiniais fejerverkais. Ilgi instrumentalai kartais ne praturtina, o suvelia dainą. Tas, mano galva, nutiko su Extension of the Wish daina — ji būtų turbūt geriausia daina albume, jei ne tas instrumentalas, užimantis 5 minutes ir nieko neįvedantis į dainą. Chameleon Carneval instrumentinis kūrinys, tuo tarpu, irgi tėra noodlinimas — gal ir gan kokybiškas, tačiau neužkabinantis, nepasiūlantis daug klausytojui. Jei kuri iš dainų pasirodė kiek nuobodoka, tai Star Shooter Supreme. Stiprioji albumo dalis yra pirmosios trys dainos — jos puikios. Crescendo of Thoughts išpildyta solidžiai, The Words Unspoken turi tiek puikų priedainį, tiek dar puikesnį posmą. In The Deepest of Waters yra galingiausias albume fejerverkas, pasiūlantis kvapą gniaužiančių ritminių sekcijų ir nerealių gitaros solo. Ir pati vokalinė dainos dalis stipri. O dėl bonusinių dainų Journey of Polysperic Experience ir Eclipse nesu tikras. Pirmoji šiek tiek stokoja drive'o, o antroji turi man nepatinkančią ramaus skambesio įžangą, bet daina su laiku sustiprėja. Bet kadangi tai bonusai, paprastai jie neturi įtakos mano vertinimui. Todėl rašau solidų 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas