Ok, bendrai imant turbūt vertinčiau kažkur 7. Labai gera daina tik viena (Until We're No More), dar dvi-trys tokios pusėtinos (Malignia, The Future Is Dark). Tikėjaus daugiau, bet paskutiniu metu ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis kažkiek nuviliantis albumas. Matysim, po vieno nesėkmingo išvadas daryti vienaip ar kitaip gerokai anksti.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
Tai vat tuo ir stiprus tas albumas - kad jame vyrauja skirtingumas tarp dainų ir nekyla nuobodulys besiklausant. O šis albumas labai pasyvus. Tikiuosi, kai perklausysi, tu irgi tai suprasi :D
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Kažko nelabai užčiuopiu gotikos šio žanro vienu iš pionierių naujajame albume. Gotikos daugiausiai albumo viršelyje, muzikoje daugiau arabiško (a la marokietiško) kolorito, bent pirmose trijose dainose. Gražios melodingos dainos sudainuotos sodriu baritonu be jokių vampyriškų kraują stingdanbčių intonacijų. Tvarkingas, sušukuotas, net sulaižytas albumas. Panašiai kaip Paradise Lost po Gothica.
Malignia paliko gerą įspūdį, bent įvairesnė dainos konstrukcija.Būgnininkas čia mažai turi darbo, ritmo vienodumas migdo dėmesį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Agne pasok jeigu cia skaitai FB reels pagal motorhead ace of spades, scooter fuck the millenium, yes owner of my lonely heart ar asia heat of the moment. Enigma ir deep forest su naktiniais. Nes maya meh bei felicita nebevez, acibodo.pasikratyk status quo
Hmmm, Hall & Oates. Dar vienas iš serijos "geriausi man nepažįstami kolektyvai". Mano žinios apie juos apsiriboja 7-8 dainom (ir jos visos arba labai geros, arba tiesiog nuostabios). Reikia rasti laiko ribų plėtimui.
Aš asmeniškai net nežinojau Paul Mario Day, atrodo kaip pirmų dienų vokalistas, su kuriuo grupei nepavyko išspaust nieko produktyvaus. Kaip bebūtų, vis tiek tesiilsi ramybėje.
Reikės priprasti prie tokių metų. Mūsų dievukai dabar yra senjorai ir, kaip mano teta makabriškai pasakytų, galiojimas eina į pabaigą. Negyvens amžinai.
2015 m. gegužės 18 d. 20:07:40
Ok, bendrai imant turbūt vertinčiau kažkur 7. Labai gera daina tik viena (Until We're No More), dar dvi-trys tokios pusėtinos (Malignia, The Future Is Dark). Tikėjaus daugiau, bet paskutiniu metu ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis kažkiek nuviliantis albumas. Matysim, po vieno nesėkmingo išvadas daryti vienaip ar kitaip gerokai anksti.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 19:17:02
Tai vat tuo ir stiprus tas albumas - kad jame vyrauja skirtingumas tarp dainų ir nekyla nuobodulys besiklausant. O šis albumas labai pasyvus. Tikiuosi, kai perklausysi, tu irgi tai suprasi :D
2015 m. gegužės 18 d. 19:13:41
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 19:11:49
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
2015 m. gegužės 18 d. 19:06:04
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 18:59:35
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
2015 m. kovo 15 d. 20:32:08
Kažko nelabai užčiuopiu gotikos šio žanro vienu iš pionierių naujajame albume. Gotikos daugiausiai albumo viršelyje, muzikoje daugiau arabiško (a la marokietiško) kolorito, bent pirmose trijose dainose. Gražios melodingos dainos sudainuotos sodriu baritonu be jokių vampyriškų kraują stingdanbčių intonacijų. Tvarkingas, sušukuotas, net sulaižytas albumas. Panašiai kaip Paradise Lost po Gothica.
Malignia paliko gerą įspūdį, bent įvairesnė dainos konstrukcija.Būgnininkas čia mažai turi darbo, ritmo vienodumas migdo dėmesį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly