Ok, bendrai imant turbūt vertinčiau kažkur 7. Labai gera daina tik viena (Until We're No More), dar dvi-trys tokios pusėtinos (Malignia, The Future Is Dark). Tikėjaus daugiau, bet paskutiniu metu ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis kažkiek nuviliantis albumas. Matysim, po vieno nesėkmingo išvadas daryti vienaip ar kitaip gerokai anksti.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
Tai vat tuo ir stiprus tas albumas - kad jame vyrauja skirtingumas tarp dainų ir nekyla nuobodulys besiklausant. O šis albumas labai pasyvus. Tikiuosi, kai perklausysi, tu irgi tai suprasi :D
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Kažko nelabai užčiuopiu gotikos šio žanro vienu iš pionierių naujajame albume. Gotikos daugiausiai albumo viršelyje, muzikoje daugiau arabiško (a la marokietiško) kolorito, bent pirmose trijose dainose. Gražios melodingos dainos sudainuotos sodriu baritonu be jokių vampyriškų kraują stingdanbčių intonacijų. Tvarkingas, sušukuotas, net sulaižytas albumas. Panašiai kaip Paradise Lost po Gothica.
Malignia paliko gerą įspūdį, bent įvairesnė dainos konstrukcija.Būgnininkas čia mažai turi darbo, ritmo vienodumas migdo dėmesį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Esu palaikinęs 11112 dainų. Pražioplinau penkis vienetus. Būčiau gal ir labiau liūdnas, bet kadangi nesu numerologijos fanas, tai tiesiog toks tik trumpo paminėjimo vertas mažytis epizodas ir tiek.
Nes nevyksta net ir minimumas - diskusijos. Tai ką jau kalbėti apie veiksmą. Ši svetainė tiesiog numirs kai mes nustosime prisijunginėti, ir tiek. Aišku, gyvenimo ratas įdomiai veikia, kartais jis iš naujo prasideda naujomis kartomis.
Na įdomios mintys, tokios gal net kiek orveliškos. Priminė ir 1984, ir Gyvulių ūkį. Pritariu dėl to, kad "galėtume sukurti ką nors įdomaus". Bet tas "galėtume" kaip aidėjo, taip aidi iki šiol. Jei per 10 metų niekas nepakito, tai dabar juo labiau nepakis.
Arba kaip Animals: pigs, sheep, dogs. Suskirstyk musica i muzikantu bendruomenes lenta. Paaugliu lenta. Ir bedarbiu psichu chuliganu celofanu lenta. Ir viena bendra. Vaikai nematys musu o mes nematysim zvaigzdziu, net jei keiksimes.Kaip tai visus i 1 gard
O kad gerbt ir but gerbiamas tai reikia baigt tuos dicku po nickais laikus ir ikvept zmones jungtis tik oficialia feisbuk anketa. Nes ateis gerbiamas zmogus. R.Doveika. ar jis nores jungtis musican po simpsono avataru ir babach303 nicku
Ir vietoj to kad mes cia vienas gedytume atsiprasau gaidintume, mes galetume sukurti ka nors idomaus, Lietuvos himna, koncertu jungtini desanta, musico festivalika, musico ordenus ir apdovanojimus, kolekcionieriu saskrydzius ar byleka
Kokie bebutu menotyrinkai konkurentai, viena diena i musico padenge gali atlekti anti-musicai ar reklamistines grupuotes ir tada jau visiem jie priesai, nusiteike pries muzika. Kaip ivykde 2014uju birzelio ispuoli. Paskunde - perklausos dingo.
Bet merginos irgi turi graziai elgtis atliepui! Muzikantas Frankas cia ir vel yra pasakes -Merginos irgi buna asilu skyles kartais (Ladies can be a*#holes too"
2015 m. gegužės 18 d. 20:07:40
Ok, bendrai imant turbūt vertinčiau kažkur 7. Labai gera daina tik viena (Until We're No More), dar dvi-trys tokios pusėtinos (Malignia, The Future Is Dark). Tikėjaus daugiau, bet paskutiniu metu ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis kažkiek nuviliantis albumas. Matysim, po vieno nesėkmingo išvadas daryti vienaip ar kitaip gerokai anksti.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 19:17:02
Tai vat tuo ir stiprus tas albumas - kad jame vyrauja skirtingumas tarp dainų ir nekyla nuobodulys besiklausant. O šis albumas labai pasyvus. Tikiuosi, kai perklausysi, tu irgi tai suprasi :D
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2015 m. gegužės 18 d. 19:13:41
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 19:11:49
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2015 m. gegužės 18 d. 19:06:04
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2015 m. gegužės 18 d. 18:59:35
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2015 m. kovo 15 d. 20:32:08
Kažko nelabai užčiuopiu gotikos šio žanro vienu iš pionierių naujajame albume. Gotikos daugiausiai albumo viršelyje, muzikoje daugiau arabiško (a la marokietiško) kolorito, bent pirmose trijose dainose. Gražios melodingos dainos sudainuotos sodriu baritonu be jokių vampyriškų kraują stingdanbčių intonacijų. Tvarkingas, sušukuotas, net sulaižytas albumas. Panašiai kaip Paradise Lost po Gothica.
Malignia paliko gerą įspūdį, bent įvairesnė dainos konstrukcija.Būgnininkas čia mažai turi darbo, ritmo vienodumas migdo dėmesį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly