Folklore
Big Big Train

Nors anksčiau iš Folklore-Grimspound-The Second Brightest Star mieliau rinkdavausi paskutinius du, po to išskirtinai tik Grimspound, o dabar jau išskirtinai tik Folklore. Šitas albumas nuo A iki Z skamba vientisai, stipriai, įsimintinai ir pagal visus senojo progroko kanonus, bet būtent taip, kad nebūtų per daug pasivogta elementų iš 70-ųjų progroko grupių. Galbūt šiame albume daugiausia justi Genesis stilistikos, bet vietomis pajungta į Jethro Tull ir Gentle Giant panašaus folkiško skambesio (ką ir suponuoja albumo pavadinimas), o ir instrumentuotės čia tikrai daug, daug daugiau nei kada Genesis galėjo sau leisti, tuo aspektu Big Big Train muzika skamba beveik kaip didelio ansamblio ar net orkestro muzika ir šitą jausmą galėjo išgauti nebent Gentle Giant. Galiausiai nuo The Second Brightest Star nusisukau palyginęs Brooklands ir London Stone versijas šiame albume su esančiomis The Second Brightest Star ir nusprendžiau, jog jau šiame albume jos labai stiprios. O kaip albumo gali nemėgti, kai jis prasideda tokia pompastiška daina kaip Folklore. Mano mėgstamiausias kūrinys albume. London Stone yra konvencinis kompleksiškas progrokas, Along The Ridgeway turi labai paveikią melodiją. Salisbury Giant taip pat yra vienas mano mėgstamiausių kūrinių albume, nors ir trumpas. Bet jame tamsus vargonų garsas, lėtūniška aranžuotė tiesiog nuneša mintimis, o ir galiausiai stojanti posmo melodija puiki.  The Transit of Venus Across The Sun lėtesnis ir lengvesnis numeris, kuris irgi labai geras (ir net būdamas labai geras jis yra mano mažiausiai mėgstamas albume, štai koks albumo lygis). Wassail dar viena rokiška bombarda su folko elementais, kokia buvo ir titulinė daina. Winkie labai kompleksiška daina, taip pat nestokojanti sunkių vargonų ir gitaros rifavimų. Brooklands didžiausias kūrinys albume, taip pat prie geriausių, jame yra ir lengvų melodijų, ir ekstravagantiškų instrumentavimų ir pan. Telling the Bees sukoncentruoja mažorą ir pakiliai užbaigia albumą, bet daina, net turėdama tokią melodiją, sugeba skambėti neskystai dėl aranžuotės. Man tai primena paskutinius echolyn darbus, kaip jie su iš pirmos pažiūros primityviom melodijom sugeba sukonstruoti daiktą, kuris skamba progresyviai. 

Kol kas tai mano mėgstamiausias Big Big Train darbas, bet aš esu mažai tyrinėjęs jų ankstesnius albumus. Reikės įsijungti English Electric, kuriuos esu girdėjęs gal tik prabėgomis ir nieko neatsimenu, nors matau, jog English Electric yra bene mėgstamiausi gerbėjų Big Big Train albumai, taigi, intriguoja. O šiam albumui, be abejo, 10 balų.