– Space Cowboy, Sapien, Fireworker ( Fireworker). Space Cowboy kompozicija viršija 19 min. ir yra mini epas. Čia muzikantai turi erdvės sukurti visą miuziklą. Kokie moteriški chorai – pasaka. Svajinga efemeriška muzika ir parspėjantis ateities kartas tekstas, kad galimas dalykas ten jūs galite netikėtai atrasti šiuo metu kažkur slapstomas radioaktyvias atliekas. Firewarker – gyvybingas pulsuojantis ritmas ir gera linksmoka melodija per vidurį kiek tamsesnės nuotaikos su nepaprastai gražia pabaiga.
Išskirčiau Sapien - tai atmosferinis kūrinys su radijo teatrui būdingu dramatizmu. Neskubus tempas, instrumentinės interliudijos ir tęsiamos natos lydi pasakojimą ir gauni neskubų mėgavimąsi albumo koncepcijos dešifravimu. Superinė daina
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Progarchives nemažai lankytojų apžvalgų, kurie teigia, jog su šiuo albumu Gazpacho pranoko patys save. Aš nesu linkęs sutikti, šis albumas yra vienas chaotiškiausių Gazpacho įrašų, tiesa, muzikaliai labai įdomių momentų čia pasiūlo grupė, tačiau dainos man tokios kompleksiškos, kad aš nerandu bendros gijos, jungiančias jų fragmentus tarpusavyje. Space Cowboy viskas kaitaliojasi kas dvi minutes. Bandau Space Cowboy kaip kompoziciją pateisinti panašioje atskaitos sistemoje kaip pateisinu VdGG - A Plague of Lighthose Keepers, maždaug, stipri koncepcija nugali muzikinį fragmentiškumą. Bet, matyt, kadangi atskiros A Plague of Lighthouse Keepers dalys yra pačios iš savęs pakankamai išpildytos, tai chaotiškumo visumoje nesijaučia. Tiesa, Space Cowboy vis išlenda panašūs motyvai, ypač mėgstama ta chorinė vokalų partija. Todėl Space Cowboy tikrai netituluoju tokia stipria, kaip daugelis klasikinių progresyvininkų 20 minučių trukmės dainų.
Albumo vidurys manęs irgi per daug nesupurto. Hourglass melodingasis numeris man virškinasi sunkiai, Fireworker galbūt šiek tiek įdomesnė, bet tuo pačiu paprastesnė daina. Antique atrodo kaip kompromisas tarp tų skirtingų požiūrių, bet vėlgi, motyvų kaita man neleidžia visiškai absoliučiai įvertinti šios dainos net po turbūt dviženklio skaičiaus perklausų (taip, šio albumo jau spėjau daug kartų perklausyt per rudenį).
Ir paskutinis albumo trečdalis mane nutrėškia su Sapien. Sapien man stoja greta Dream of Stone (iš Night albumo). Taip, tai tokio gerumo daina, kad man ją praktiškai be konkurencijos norisi skelbti metų daina. Va čia jau tikrai yra Gazpacho savo atmosferinio prog'o elemente. Įdomu tai, jog mano 2019-ųjų stipriausia daina (Nick Cave & The Bad Seeds - Hollywood) yra labai panašaus profilio ir trukmės... gal tiesiog atmosferinis rokas su masyvia struktūra yra mano mėgstamiausias stilius?
Vis dėlto, jei 2/3 albumo yra 8-etas, o 1/3 albumo yra 10-ukas, tai rašau 9-etą. Nuomonė apie albumą su laiku gali pakisti, jei aš pajėgsiu suvokti Space Cowboy, bet tuo abejoju.
2021 m. kovo 19 d. 11:30:31
– Space Cowboy, Sapien, Fireworker ( Fireworker). Space Cowboy kompozicija viršija 19 min. ir yra mini epas. Čia muzikantai turi erdvės sukurti visą miuziklą. Kokie moteriški chorai – pasaka. Svajinga efemeriška muzika ir parspėjantis ateities kartas tekstas, kad galimas dalykas ten jūs galite netikėtai atrasti šiuo metu kažkur slapstomas radioaktyvias atliekas. Firewarker – gyvybingas pulsuojantis ritmas ir gera linksmoka melodija per vidurį kiek tamsesnės nuotaikos su nepaprastai gražia pabaiga.
Išskirčiau Sapien - tai atmosferinis kūrinys su radijo teatrui būdingu dramatizmu. Neskubus tempas, instrumentinės interliudijos ir tęsiamos natos lydi pasakojimą ir gauni neskubų mėgavimąsi albumo koncepcijos dešifravimu. Superinė daina
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. lapkričio 26 d. 20:55:29
Progarchives nemažai lankytojų apžvalgų, kurie teigia, jog su šiuo albumu Gazpacho pranoko patys save. Aš nesu linkęs sutikti, šis albumas yra vienas chaotiškiausių Gazpacho įrašų, tiesa, muzikaliai labai įdomių momentų čia pasiūlo grupė, tačiau dainos man tokios kompleksiškos, kad aš nerandu bendros gijos, jungiančias jų fragmentus tarpusavyje. Space Cowboy viskas kaitaliojasi kas dvi minutes. Bandau Space Cowboy kaip kompoziciją pateisinti panašioje atskaitos sistemoje kaip pateisinu VdGG - A Plague of Lighthose Keepers, maždaug, stipri koncepcija nugali muzikinį fragmentiškumą. Bet, matyt, kadangi atskiros A Plague of Lighthouse Keepers dalys yra pačios iš savęs pakankamai išpildytos, tai chaotiškumo visumoje nesijaučia. Tiesa, Space Cowboy vis išlenda panašūs motyvai, ypač mėgstama ta chorinė vokalų partija. Todėl Space Cowboy tikrai netituluoju tokia stipria, kaip daugelis klasikinių progresyvininkų 20 minučių trukmės dainų.
Albumo vidurys manęs irgi per daug nesupurto. Hourglass melodingasis numeris man virškinasi sunkiai, Fireworker galbūt šiek tiek įdomesnė, bet tuo pačiu paprastesnė daina. Antique atrodo kaip kompromisas tarp tų skirtingų požiūrių, bet vėlgi, motyvų kaita man neleidžia visiškai absoliučiai įvertinti šios dainos net po turbūt dviženklio skaičiaus perklausų (taip, šio albumo jau spėjau daug kartų perklausyt per rudenį).
Ir paskutinis albumo trečdalis mane nutrėškia su Sapien. Sapien man stoja greta Dream of Stone (iš Night albumo). Taip, tai tokio gerumo daina, kad man ją praktiškai be konkurencijos norisi skelbti metų daina. Va čia jau tikrai yra Gazpacho savo atmosferinio prog'o elemente. Įdomu tai, jog mano 2019-ųjų stipriausia daina (Nick Cave & The Bad Seeds - Hollywood) yra labai panašaus profilio ir trukmės... gal tiesiog atmosferinis rokas su masyvia struktūra yra mano mėgstamiausias stilius?
Vis dėlto, jei 2/3 albumo yra 8-etas, o 1/3 albumo yra 10-ukas, tai rašau 9-etą. Nuomonė apie albumą su laiku gali pakisti, jei aš pajėgsiu suvokti Space Cowboy, bet tuo abejoju.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas