Ghosts V: Together
Nine Inch Nails

Pernai, tik išėjus Ghosts dvyniams, neįstengiau išklausyti nė poros kompozicijų - toks nūdas, kad net dantys gelia. Dabar gi, po įspūdingo NIN  2013 koncerto youtubė pakišo šį albumą, ir aš, iš dalies tingėdamas pakelti ranką ir paieškoti kažką kito, tiesiog snūduriavau ir klausiausi. Po kurio laiko mane užliejo tokia ramybė ir dvasinis komfortas, kad nieko nesiėmiau, o tiesiog leidausi nešamas šių be galo lėtų efemeriškų garsų. Tokios muzikos sprecialiai tikrai nesiklausyčiau, bet ji turi hipnotinę galią ir veikia kaip psichoterapija. Net nežinau, ar vertinti, o jei vertinti, tai kaip?

Beje, paskutinė kompozicija "Still Right Here" visgi pratrunka epizodiškai senu NIN būdu, net pašokau, taip netikėta po valandos meditacijos.