Silver Eye
Goldfrapp

Aišku, sėkmingiausias albumas toks, kuriame visos dainos geros, bet šitame albume vyrauja toks toksiškas dainų išsidėstymas, kad dėl jo man teko jo klausyti kokius 4 kartus. Pirmos trys yra super, po to tie "Become The One" prasideda duobė ir viskas vėl išlenda į viršūnę su "Moon in Your Mouth" bei turbūt mėgstamiausia šio albumo daina "Ocean". Keletą kartų aš neįstengiau tos duobės tiesiog įveikti ir nors esu įpratęs sakyti, jog silpnesnes dainas reiktų sudėti į albumo vidurį, šįkart kažkaip nepasiteisino ta strategija ir atsisuko prieš mane patį. 

Iš esmės albumas tikrai gana solidus, bet kadagi aš su elektronine muzika pastaruoju metu mažiau draugauju ir neatsimenu nei vieno 2017 metų elektroninės muzikos darbo be Ten Walls "Queen", kurio net nedrįstu lyginti su šiuo, ir Depeche Mode "Spirit", kurs nėra jau toks elektroninis, kai pagalvoji, tai atsisakau daryti bet kokius lyginimus ir svaidyti aukščiausiojo laipsnio būdvardžiais, kaip padarė 4Blackberry. Originalumo yra, tačiau ne visur vienodai, todėl šis albumas man ir buvo psichologinis peilis. Atskirų dainų įvertinimų vidurkis turbūt būtų stiprus 8, tai turbūt tą stiprų 8 ir parašysiu visam albumui.

Ir pritarsiu 4Blackberry dėl analogijų su Sigur Ros, o ypač Bjork. Systemagic man nuskambėjo vos ne kaip Army Of Me alt. versija, o Tigerman galėtų puikiai tikti Bjork albumui Homogenic. Didžiausias šio albumo pliusas yra paprastų ritmų suspindėjimas ganėtinai šiurkščiai skambančios elektronikos fone, o ir apipavidalinimas tais space'iškais garsais vietomis primena pačius Pink Floyd. Tigerman ir Ocean yra daugiausiai įvairių asociacijų keliančios dainos, turbūt ir labiausiai įsikalusios.

Kol kas mėgstamiausias šiemt išgirstas elektronikos albumas, nustebino. Nuo kai kurių dainų šiurpuliai eina net. Originalumo jiems netrūksta. Reikia labai specialaus nusiteikimo, kad įsiklausyti į dainas, taip pat skirti dėmesio lyrics'ams. Na ir klausant "Zodiac Black" kilo mintis, kad čia tarsi meilės vaisius Sigur Ros, Arcade Fire ir Bjork.