Trečias studijinis Greta Van Fleet albumas ir aš trečią kartą girdžiu tą patį Led Zeppelin štampą jų muzikoje. Kritikai vėl juos pjauna (šio albumo metacritic vidurkis yra 59/100), dalis fanų irgi ambivalentiški tokiam skambesiui, tačiau masėms tai tinka, visgi Greta Van Fleet viena populiaresnių dabarties roko grupių. Vadinasi, grupė nusprendė, kad tokia skambesio formulė veikia ir visą kritiką galima atlaikyti. Tik manau, kad po 50 metų apie Led Zeppelin vis dar kalbėsim, bet nežinau, ar kalbėsim apie Greta Van Fleet.
Visgi aš gal būsiu šiuo atveju kiek nuolankesnis. Nors įprastai esu kritikų stovykloj, tačiau reikia paminėti, kad šis, trečiasis albumas yra turbūt arčiausiai išgryninto, nuosavo ir unikalaus darbo, kiek tik Greta Van Fleet priartėjo. Pirmtakas Garden's Gate gal buvo kiek avantiūriškesnis, įvairesnis savo skambesiu, ir kompozicijos kartais išsiplėtodavo į ilgesnes trukmes, tačiau ne visur tame albume rizika atsipirkdavo, o Led Zeppelin replikų tame albume man atrodė vis dar daugokai. Šitame albume yra viena akivaizdi replika: Sacred The Thread įžanginis būgnas skamba vos ne kaip When The Levee Breaks sample'as, net sunku patikėti, kad čia kitas atlikimas, kaip vienodai skamba. Girdėjau palyginimų, kad Fate Of The Faithful atmosferiškai su tuo pianinu primena No Quarter, tačiau pats nebūčiau tokios sąsajos padaręs: melodiškai per skirtingos dainos. Dar girdėjau, kad Waited All Your Life skamba neva kaip Thank You – vėlgi, galima įžvelgti skambesio panašumų, bet melodiškai man visgi dainos skirtingos. Aišku, visa bendra skambesio aureolė vis dar ledzepiška, bet reikia pripažinti, kad šiame albume tokias paraleles vesti norisi mažiausiai, lyginant su ankstesniais dviem albumais.
Kitas albumo pliusas prieš The Battle at Garden's Fate yra tai, kad jis gan kompaktiškas ir panašu, kad dainos labiau nušlifuotos ir kompoziciškai apgalvotos. Man šitas šio albumo bruožas labiausiai patinka. Dėl to jis skamba vientisai, jį lengva perklausyti nuo A iki Z. Pirmtakas šiuo klausimu kėlė daug daugiau iššūkių.
Tačiau kartu su tuo ateina ir šio albumo minusas: jis neturi tokių didelių, stiprių dainų, kurios buvo Garden's Gate albume. Man asmeniškai prie to priartėjo trys dainos: Fate Of The Faithful, The Falling Sky ir The Indigo Streak. Tai nėra tokie pompastiški kūriniai kaip The Weight of Dreams, tarkim, tačiau skamba gan fokusuotai, apgalvotai ir dėl to patrauklūs. Taip pat įžvelgiu tam tikrus simpatiškumo elementus ir melodingesnėje Waited All Your Life bei Frozen Light. Kitos dainos albume man skamba kiek silpniau ir turbūt labiausiai nuvilia albumo pabaiga: man populiariausia albumo daina Meeting The Master nedaro didelio įspūdžio, o Farewell For Now gan blanki daina finalui (visiška antitezė, lyginant su tuo, kaip The Weight of Dreams uždarė Garden's Gate albumą).
Albumui visgi esu linkęs parašyti balu daugiau nei rašiau jo pirmtakui. Todėl 8-etas.
R.I.P. Brant Hinds (ex-Mastodon). Kai Joe Duplantier pasakė šią naujieną per Gojiros koncą, negalėjau patikėt. Žmogus tik išėjo iš grupės, galimai norėdamas pasidžiaugt gyvenimu, ir buvo su motociklu nudaužtas sankryžoj. Life is a bitch.
Atsirado šviežias kito žmogaus postas fb evente, kad 19:00 Neckbreakker ir 20:15 Gojira. Pačiu laiku sužinota. Ypač tiems, kas iš kitų miestų važiuoja.
Vėl Live Nation komunikacija yra šūdų krūva. Bus Neckbreakker apšildymas, ko orgai iki šiol nepaskelbė (info ateina per atskirus komentuotojus ir pačios Neckbreakker profilį). Laikas neaišku, ar 20 h apšildymas, ar jau Gojira
Man nuoširdžiai baisu, kas bus tam Lukiškių kalėjimo kiemelyje... man atrodo baisiai per maža erdvė, jie sold out'ino ir po to dar 100 bilietų paleido. Avenged Sevenfold berods nebuvo sold out'o ir jau buvo per ankšta.
2024 m. kovo 5 d. 20:56:22
Trečias studijinis Greta Van Fleet albumas ir aš trečią kartą girdžiu tą patį Led Zeppelin štampą jų muzikoje. Kritikai vėl juos pjauna (šio albumo metacritic vidurkis yra 59/100), dalis fanų irgi ambivalentiški tokiam skambesiui, tačiau masėms tai tinka, visgi Greta Van Fleet viena populiaresnių dabarties roko grupių. Vadinasi, grupė nusprendė, kad tokia skambesio formulė veikia ir visą kritiką galima atlaikyti. Tik manau, kad po 50 metų apie Led Zeppelin vis dar kalbėsim, bet nežinau, ar kalbėsim apie Greta Van Fleet.
Visgi aš gal būsiu šiuo atveju kiek nuolankesnis. Nors įprastai esu kritikų stovykloj, tačiau reikia paminėti, kad šis, trečiasis albumas yra turbūt arčiausiai išgryninto, nuosavo ir unikalaus darbo, kiek tik Greta Van Fleet priartėjo. Pirmtakas Garden's Gate gal buvo kiek avantiūriškesnis, įvairesnis savo skambesiu, ir kompozicijos kartais išsiplėtodavo į ilgesnes trukmes, tačiau ne visur tame albume rizika atsipirkdavo, o Led Zeppelin replikų tame albume man atrodė vis dar daugokai. Šitame albume yra viena akivaizdi replika: Sacred The Thread įžanginis būgnas skamba vos ne kaip When The Levee Breaks sample'as, net sunku patikėti, kad čia kitas atlikimas, kaip vienodai skamba. Girdėjau palyginimų, kad Fate Of The Faithful atmosferiškai su tuo pianinu primena No Quarter, tačiau pats nebūčiau tokios sąsajos padaręs: melodiškai per skirtingos dainos. Dar girdėjau, kad Waited All Your Life skamba neva kaip Thank You – vėlgi, galima įžvelgti skambesio panašumų, bet melodiškai man visgi dainos skirtingos. Aišku, visa bendra skambesio aureolė vis dar ledzepiška, bet reikia pripažinti, kad šiame albume tokias paraleles vesti norisi mažiausiai, lyginant su ankstesniais dviem albumais.
Kitas albumo pliusas prieš The Battle at Garden's Fate yra tai, kad jis gan kompaktiškas ir panašu, kad dainos labiau nušlifuotos ir kompoziciškai apgalvotos. Man šitas šio albumo bruožas labiausiai patinka. Dėl to jis skamba vientisai, jį lengva perklausyti nuo A iki Z. Pirmtakas šiuo klausimu kėlė daug daugiau iššūkių.
Tačiau kartu su tuo ateina ir šio albumo minusas: jis neturi tokių didelių, stiprių dainų, kurios buvo Garden's Gate albume. Man asmeniškai prie to priartėjo trys dainos: Fate Of The Faithful, The Falling Sky ir The Indigo Streak. Tai nėra tokie pompastiški kūriniai kaip The Weight of Dreams, tarkim, tačiau skamba gan fokusuotai, apgalvotai ir dėl to patrauklūs. Taip pat įžvelgiu tam tikrus simpatiškumo elementus ir melodingesnėje Waited All Your Life bei Frozen Light. Kitos dainos albume man skamba kiek silpniau ir turbūt labiausiai nuvilia albumo pabaiga: man populiariausia albumo daina Meeting The Master nedaro didelio įspūdžio, o Farewell For Now gan blanki daina finalui (visiška antitezė, lyginant su tuo, kaip The Weight of Dreams uždarė Garden's Gate albumą).
Albumui visgi esu linkęs parašyti balu daugiau nei rašiau jo pirmtakui. Todėl 8-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas