Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (1)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 Värähtelijä
Oranssi Pazuzu |
 |
 Zooma
John Paul Jones |
|
 Welcome to My Nightmare
Alice Cooper |
|
 Madness and Magic
Arabs in Aspic II |
|
 Meddle
Pink Floyd |
|
Music.lt
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 421
Iš viso užsiregistravę: 73575
Naujausias narys: romagetty
Šiandien apsilankė: 143582
2021 m. spalio 24 d. 20:46:48
Šis albumas finišuoja šiek tiek žemiau Dream Theater šio savaitgalio geriausio prog'o albumo rinkimuose. Bet čia instrumentine prasme yra momentų, kurie gniaužia kvapą dar labiau nei Dream Theater naujajame albume. Išskirčiau albumą gaubiančias instrumentines kompozicijas Worlds Beyond ir Transhumance / Transhumance Jam. Worlds Beyond turi puikią orkestrinę įžangą, kuri evoliucionuoja į aštrų ir labai kabliuojanti rifą. Transhumance yra labai greitas, ekspresyvus, beveik džiazuojantis instrumentalas, man priminęs Mahavishnu Orchestra eksperimentus.
Kalbant apie vokalines dainas, irgi esama gėrio. Nors yra blankių dainų (Let Go, City Life, Kindred Souls man kiek pranyksta albume), tačiau didžiausią paraką turi Electric Sheep: labai įdomiai visi instrumentai aplipdo tą dainą, ji skamba labai ryškiai. Daily Heroes taip pat turi savo Gentle Giant primenančių momentų: pagrindinė melodija tilptų į Giant For A Day albumą, bet viduryje esantys instrumentiniai momentai kaip iš kokio Octopus albumo. Adrenaline Oasis įžangoje skamba labai švelni ir graži melodija, kuri irgi evoliucionuoja į ryškią antrąją pusę.
Albumui būčiau linkęs rašyti 9-etą su minusėliu. Galbūt turėjau čiut čiut didesnių lūkesčių, bet PFM muzika gana poliarizuojanti: jie gali ir pasidraskyti, ir būti labai melodingi, ir tas dvi medalio puses suderinti taip, kad abi pusės vienodai tenkintų klausytoją, išties yra sunku.
P.S. Itališka versija klausosi geriau, nors ir italų kalbos pats skambesys man nepatinka. Nežinau, kodėl taip kartais gaunasi. Panašiai kaip ir su Opeth'ų In Cauda Venenum, tik ten situacija atvirkštinė: švediška versija man limpa mažiau nei angliška, nors švedų kalbos skambesį aš labai mėgstu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas