J-Tull Dot Com
Jethro Tull

Dar vienas albumas, kurio negirdėjau daug daug metų, nors atrodo, kad atsiminimų iš jo buvo likę šiek tiek daugiau negu iš Roots to Branches. Šis albumas, nors turi tą patį Roots to Branches požiūrį inkorporuoti world muziką į sunkesnio roko tekstūrą, bet skamba gerokai kitaip įvairiais aspektais. Visų pirma, tos world muzikos tekstūros kitokios: čia jų daugiau ir jos dažniau primena Karibų / Ramiojo vandenyno ir galbūt Afrikos muzikos tekstūras, skirtingai nei daugiau rytietiškos spalvos Roots To Branches albume. Galbūt tik Dot Com skamba kaip japoniškas progrokas, bet Hot Mango Flush ar tais Black Mamba motyvai man toli nuo Azijos. Antra, kompozicijų minimalizmas daug ženklesnis čia. Roots To Branches kompozicijos ilgesnės, labiau išplėtotos, daugiau progroko kanonus seka. Čia yra kažkas panašaus į Under Wraps – UW erdvę užpildydavo sintezatoriaus / gitaros / studijos efektų manipuliacijomis, o čia mes daugiau turim variacijas su tom world įtakomis, skirtingomis ritmikomis ir pan. Trečia, čia produkcija kiek skystesnė negu Roots to Branches albume, bosas ne toks punchy, gitara ne tokia sunki ir pan. Tas padeda geriau atskleisti tas fusion spalvas, bet dažnai pasigendu instrumentų galios dainose. 

Mane šio albumo kompozicijos bendrai kalbant traukia daug mažiau negu Roots To Branches skrupulingesnės dainų struktūros ir griežčiau skambanti muzika. Nors Bends Like A Willow tokia ritmiška, instrumentiškai smagiai išpildyta ir spalvinga daina, kad bene pranoksta viską, kas buvo Roots To Branches albume (gal tik su Rare Precious Chain ir At Last Forever galėtų lygintis). Kiti mano favoritai albume yra El Nino (čia tikrai Azijos neprimenantis world/jazz fusion su stipriu elektrinės gitaros lick'u priedainyje) beigi jau minėtoji japoniškai skambančio lengvo progroko baladė Dot Com. Boso aranžuotė nuostabi šioje dainoje, o ir ritminiai motyvai labai traukiantys ausį. 

Kitos geros dainos albume yra Awol, kurios posminė dalis gal nėra melodiškai tokia įsimintina (nors klavišų vienas lick'as man baisiai primena Anglagard - Hostsejd, kas yra viena keistesnių asociacijų, nepaisant to, kad abu yra progroko kūriniai iš bene tos pačios epochos), užtat instrumentiniai intarpai šioje dainoje gniaužiantys kvapą, ypač kur vargonas išeina į priekį. Wicked Windows melancholiška posmo melodija tarp ryškesnių momentų albume – aš tik būčiau norėjęs daugiau to stiklinę marimbą primenančio sintezatoriaus, kuris sporadiškai girdimas dainos įžangoje. Black Mamba melodinis motyvas irgi žavingas, nors dainos išpildymas ir nėra mano mėgstamiausias. A Gift Of Roses yra visai žavingas sugrįžimas prie labiau konvencinės britiškos folk muzikos albume. 

Silpniausios dainos man pasirodė trumpi instrumentalai Nothing @ All ir Mango Surprise, kaip ir Hot Mango Flush (skamba kiek mėgėjiška daina eksperimentuojant su Karibų muzikos motyvais). Anksčiau daugiau mėgau The Dog-Ear Years, bet dabar irgi priskirčiau prie silpnesnių albume – nepatinka jos nepastovi aranžuotė, kur bene visoje dainos trukmėje girdi visokius instrumentų pliūpsnius, bet jie į vienį mano ausyse gražiai nesusisieja. 

Taigi, sveikintina albumo kryptis, kad gan ženkliai išsiskirta nuo Roots to Branches skambesio, bet dainos man bendrai atrodo gerokai silpnesnės. Grįžta prie maždaug tokios pačios kokybės, kuria pasižymėjo Catfish Rising albumas. 8 balai.