The Zealot Gene
Jethro Tull

Sunku palyginti, tavo paminėtus albumus girdėjau gal vieną ar du kartus ir tai buvo prieš gerus 10 metų. Bet galiu palyginti su Quest'u. O palyginimas paprastas: The Zealot Gene >> Quest. Tiesiog pirmasis yra gal netobulas, bet įdomus ir išlaikantis dėmesį albumas. Antrasis nuslopsta ties trečiu albumo kūriniu. 

Jei kalbant trumpai, Einarai, Alvydai, ar sis albumas neprastesnis uz Roots to branches ar dot com, ar cia bus kaip su Yes'u Questu, tiesiog prastokai? 

Po tokios didelės pertraukos tikiesi, kad:

a) Tai bus panašiau į Ian Anderson solinį albumą

b) Albumas gali skambėti silpniau nei klasikiniai darbai.

Bet nesu tikras, ar bent viena iš tų sąlygų galioja. Kad Ian Anderson soliniai darbai, kiek jų esu girdėjęs, patys iš savęs yra gana panašūs į Jethro Tull, tai labai nedidelė takoskyra tarp jų. The Zealot Gene turbūt yra kompromisas per vidurį – nedaug Jethro Tull elektrikos, daugiau akustikos, yra šiek tiek fleitos, kaip visada. Albumo kokybė man irgi pasirodė nenuvilianti. Tiesa, sunku palyginti su paskutiniais JT albumais kaip Roots to Branches ar J Tull Dot Com, nes juos turbūt nesu pilnai girdėjęs, o atskirom dainom klausiau jau senokai. Paskutinis JT darbas, kurį klausiau palyginti neseniai, yra Rock Island, tai lyginant su tuo albumu kokybė visai panaši, o aš Rock Island vertinu visai neblogai Jethro Tull repertuare. Aš albume turiu labai aiškų favoritą: pirmąją dainą Mrs. Tibbets – vat tokio elektriškesnio skambesio iš Tull'ių aš visada tikiuosi ir laukiu. Fleitos partijos labai labai vietose ir kartu su sintezatoriais puikiai užpildo erdvę, visgi pirmaplanė gitara neprilygstama. Iškart ši daina šauna į mėgstamiausias vėlyvojo periodo Jethro Tull dainas. Barren Beth, Wild Desert John aiškiai ima antrą vietą su savo griežtu rifu, kurio sintezatoriaus aranžuotė primena Led Zeppelin – Kashmir, beigi puikiai akustiniai intarpais tarp tų rifų. Yra ir kitų gerų dainų – nepaisant to, kad The Zealot Gene titulinė daina poliarizuoja žymius reaktorius (žr. žemiau nuorodą), man ji visai patinka, net jei ir yra gana primityvi. Mine Is The Mountain melancholija man irgi patinka (savo melodija labai primena My God iš žymiojo Aqualung). In Brief Visitation – nuostabi akustiškesnė daina albume. 

Albumui rašau 9-etą.