Leaves of Yesteryear
Green Carnation

Pernai dažniausiai mano klausytas albumas. Šiemet gal tik porą kartų prasukau, momentaliai atpažįstamas iki smulkmenų. Tikrai buvo geras darbas.

Bendrai albumas skamba neblogai, tačiau gaila, kad naujo ir šviežio materialo yra nedaug, tik trys dainos. Žinoma, My Dark Reflections of Life and Death nauja versija skamba geriau nei originalas, švariau, įdomios muzikinės vingrybės geriau išryškėja (ypač tas jaučiasi pirmose minutėse, iki vokalui pasirodant). Tačiau tai nėra pats įspūdingiausias Green Carnation kūrinys. Solitude koveris gal ir visai neblogas, bet ir neįspūdingas - nei jis kažko naujo įneša į šią Black Sabbath dainą, nei jis praturtina šį albumą. O iš trijų naujųjų dainų man patinka dvi — Leaves of Yesteryear man niekas nepralenkia šiame albume. Pavyzdinė progmetalio daina, labai skambesiu apeliuojanti į Light of Day, Day of Darkness, tačiau mastai sumažinti ir daina kompaktiška, į ją telpa daug labai įvairių ir skanių momentų. Sentinels — stiprusis šio albumo numeris, pateikiantis galingų rifų. O vat su Hounds man nelabai pavyko susidraugauti — daina ilgesnė nei Leaves of Yesteryear, tačiau labiau ištęsta negu kad pasiūlanti kitimų ar kažkokių įdomesnių momentų. Na, bet jei 9-etu vertinsim naująjį materialą ir 8-etu senų dainų perdirbinius, gausime 8,5 balo. Apvalinu iki 9-eto, nes tai visgi ilgai lauktas sugrįžimas ir negali pasakyti, kad nuvylęs sugrįžimas. Tiesiog jei Solitude išmestume ir vietoj to įdėtume kažką tokio kaip Sentinels, albumas iškart šoktų į viršų mano akyse.