O kadaise tikrai nuvertinau šitą albumą. Nuo tų kelių perklausų 2013-aisiais metais taip niekada ir neprisiliečiau prie šito albumo, kol prieš keletą dienų man Spotify neiššoko sprogstamas kūrinukas Be Happy, apie kurį išvis jau buvau pamiršęs. Ir pirmoji albumo perklausa po 8 metų pertraukos mane visai sužavėjo. Labiausiai tuo, kad nepaisant improvizacinio pobūdžio šis albumas skamba itin vientisai, ypač tie nepertrunkantys perėjimai tarp kompozicijų veikia kai kuriose vietose. If I Could See / Be Happy / Earth Ship trijulę norisi traktuoti kaip vieną kūną. Pegasus / Opus 1 / On The Way Home To Earth irgi veikia labai vientisai. Eternity's Breath dilogija irgi galėtų būti vienas kūrinys. Bet žinau, kodėl šį albumą nuvertinau tada taip smarkiai: jame pasidraskymų tikrai gerokai mažiau nei pirmosios kartos MO albumuose, nepaisant smagių vokalinių intarpų vietose (Eternity's Breath, If I Could See, Earth Ship). Pavyzdžiui, tokią agresiją, kokia MO spinduliavo The Inner Mounting Flame albume, čia grupė išvysto nebent kai kuriais momentais Eternity's Breath antrojoje dalyje, Cosmic Strut, Be Happy ir On The Way Home To Earth. Likusi albumo dalis yra atmosferiškesnė ir lengvesnė. Ir nors tas atmosferiškumas prideda albumui vientisumo, bet atima svarbaus prieskonio, kurio taip tikimes iš MO muzikos. Todėl albumas nėra optimalus. Tačiau dabar į jį žiūriu daug palankiau nei anksčiau. Mėgstamiausi kūriniai: On The Way Home To Earth (puikiai, galingai, bet į pabaigą ir kiek space'iškai uždaro albumą), Be Happy (turbūt sprogstamiausias momentas visoje Mahavishnu Orchestra diskografijoje, ypač boso ir būgnų partijos), Eternity's Breath, Pt. 1 pagrindinė tema su vokaline partija man labai imponuoja. Taip pat Earth Ship yra mano mėgstamiausias lengvesnis kūrinys, tiesiog užburia. 9-etas su pliusu.
Silpnas albumas. On the Way Home to Earth tik kiek geresnis instrumentalas. Toks modernus, netgi kiek į space roką neša, gera boso partija. Eternity's Breath ir Be Happy dar kažkiek vertos dėmesio, visos kitos praplaukė, nieko įspūdingo. 8 balai šiam albumui.
2021 m. rugpjūčio 7 d. 19:34:53
O kadaise tikrai nuvertinau šitą albumą. Nuo tų kelių perklausų 2013-aisiais metais taip niekada ir neprisiliečiau prie šito albumo, kol prieš keletą dienų man Spotify neiššoko sprogstamas kūrinukas Be Happy, apie kurį išvis jau buvau pamiršęs. Ir pirmoji albumo perklausa po 8 metų pertraukos mane visai sužavėjo. Labiausiai tuo, kad nepaisant improvizacinio pobūdžio šis albumas skamba itin vientisai, ypač tie nepertrunkantys perėjimai tarp kompozicijų veikia kai kuriose vietose. If I Could See / Be Happy / Earth Ship trijulę norisi traktuoti kaip vieną kūną. Pegasus / Opus 1 / On The Way Home To Earth irgi veikia labai vientisai. Eternity's Breath dilogija irgi galėtų būti vienas kūrinys. Bet žinau, kodėl šį albumą nuvertinau tada taip smarkiai: jame pasidraskymų tikrai gerokai mažiau nei pirmosios kartos MO albumuose, nepaisant smagių vokalinių intarpų vietose (Eternity's Breath, If I Could See, Earth Ship). Pavyzdžiui, tokią agresiją, kokia MO spinduliavo The Inner Mounting Flame albume, čia grupė išvysto nebent kai kuriais momentais Eternity's Breath antrojoje dalyje, Cosmic Strut, Be Happy ir On The Way Home To Earth. Likusi albumo dalis yra atmosferiškesnė ir lengvesnė. Ir nors tas atmosferiškumas prideda albumui vientisumo, bet atima svarbaus prieskonio, kurio taip tikimes iš MO muzikos. Todėl albumas nėra optimalus. Tačiau dabar į jį žiūriu daug palankiau nei anksčiau. Mėgstamiausi kūriniai: On The Way Home To Earth (puikiai, galingai, bet į pabaigą ir kiek space'iškai uždaro albumą), Be Happy (turbūt sprogstamiausias momentas visoje Mahavishnu Orchestra diskografijoje, ypač boso ir būgnų partijos), Eternity's Breath, Pt. 1 pagrindinė tema su vokaline partija man labai imponuoja. Taip pat Earth Ship yra mano mėgstamiausias lengvesnis kūrinys, tiesiog užburia. 9-etas su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. liepos 21 d. 22:03:55
Silpnas albumas. On the Way Home to Earth tik kiek geresnis instrumentalas. Toks modernus, netgi kiek į space roką neša, gera boso partija. Eternity's Breath ir Be Happy dar kažkiek vertos dėmesio, visos kitos praplaukė, nieko įspūdingo. 8 balai šiam albumui.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas