Marillion.com
Marillion

Aš irgi turiu šiokį tokį netikėtą prielankumą šiam albumui, nes jis labai poliarizuotas: nepaisant krūvos silpnų dainų, albumą uždarančios Interior Lulu ir ypač House yra labai stiprios dainos. Interior Lulu yra labai savotiškas, bet labai tikslingai išpildytas ir aranžuotas didelis kūrinys. Smagu, kad būtent tokius kūrinius stambiametražius Marillion pradėjo kepti vis dažniau pastaraisiais laikais. House man yra absoliuti magija – Mosley veda absoliučiai relaksuojantį ritmą, o visi kiti vos ne improvizuoja aplinkui, bet tie skirtingi boso / gitaros / trimito / klavišų garsai sudėlioti taip skoningai ir taip vykusiai papildo visą dainą, kad tiesiog visas 10 minučių prabūni ekstazėje. Ir po to yra dar dvi dainos, kurios yra visai geros: A Legacy ir Go! A Legacy gana įdomus, gan statiškas gabalas, bet irgi prislėpta visokių smagybių ir drastiškų perėjimų, kad daina neatsibosta. Go! yra lėtūnas, bet užauga iki gražaus finalo. Netgi Deserve, kuri man skamba beveik kaip Bon Jovi - Runaway plagiatas melodijos aspektu, susiklauso visai vykusiai. Bet albumas labai apkarsta ties viduriu, nes ten kokybė ne geresnė nei Radiation albume: Rich per daug pompastiškas ir skambus roko gabalas, toks, kad skamba ganėtinai lėkštai kai suvoki, kad čia vis dar Marillion. Built-In Bastard Radar ir Tumble Down The Years tiesiog nykios dainos. Enlightened panašiai kaip Now She'll Never Know iš Radiation albumo, balansuoja ant gražaus lengvo numerio ribos, tačiau kontekste stipriai nublanksta ir išnyksta, nepalikusi pėdsako nei sąmonėje, nei pasąmonėje. 

Taigi, gabalas albumo nusipelno 10-uko, mažiukas gabaliukas albumo nusipelno 9-eto, o po to yra gabalas, kuris nusipelno duokdie stipraus 6-eto. Tokia poliarizacija kenkia bendram albumo įvaizdžiui, nes dalį albumo tiesiog norisi pamiršti ir daug dažniau pradedi klausytis atskiromis dainomis ir pamiršti apie tai, kad albumas marillion.com egzistuoja kaip atskiras vienetas. Todėl negaliu albumui rašyti daugiau nei 8-eto ir bendrai Marillion diskografijoje vis tik jį vertinčiau kaip vieną silpnesnių albumų. 

Visumoj mėgstu šį albumą su visomis jo netobulybėmis. jis puikiai tinka atsigauti po kelių mėnesių klausytos itin aštrios muzikos - pagrinde visokio sunkumo metalo. Šiandien man jis traukia iki dešimtuko.

Gaila, bet šis albumas galėjo būti EP su dainomis Interior Lulu ir House, bei Legacy ir dar Go! Bent man akivaizdžiai grupės nesekmė, ir tik į Radiation (dar viena nesėkmė) nepatekusi Interior Lulu, o šiam albumui iš naujo peraranžuota su šiek tiek pakeistu tekstu, gelbsti padėtį. Akustinis Interior Lulu variantas Less Is More irgi labai geras.