Labai stiprus albumas, dviem galvom pranokęs Emperor of Sand. Jo per šį savaitgalį klausiau jau kokius 7 kartus ir yra kelios priežasties, kodėl tiek daug dėmesio skiriu šitam albumui. Viena priežastis yra gera: jis man skamba kaip Crack The Skye įpėdinis. Muzika kompleksiška, kompozicijos išplėtotos, kupinos ganėtinai neįprastų, Mastodon'ams nebūdingų skambesių (kaip Sickle And Peace posmo motyvas, Peace And Tranquility labai įmantri įžanga, pertekliniu reverbu užkrautas Dagger skambesys ir t.t.). Antra priežastis taip pat gera: albume visiškai nėra silpnų kompozicijų. Nu gerai, nelabai mėgstu albumą uždarančios Gigantium, bet hit and miss žaidime padaryt 14 hit'ų iš 15 yra didelis pasiekimas. Trečia priežastis, kita vertus, yra kiek blogesnė: nors visos dainos stiprios, jos visos nėra per daug stiprios ir, tiesą sakant, skamba ganėtinai panašiai. Panaši problema buvo ir Emperor of Sand albume, tik pastarajame nebuvo tiek daug įdomybių kompozicijose ir skambesyje. Nors, kiek atsimenu savo patirtį klausant Mastodon albumus, nei vienas jų man nesusivirškino lengvai ir jų tirštas, sunkus skambesys kiek apsunkina dainų išsiskyrimą iš konteksto. Galiausiai, skyręs dar daugiau perklausų, pradėsiu diferencijuoti dainas tarpusavyje, bet ryškumo tikrai galėtų būti daugiau. Net dainoms, kurioms parašiau 10-ukus, t.y. singlams Teardrinker ir Pushing The Tides, trūksta kiek spindesio, tai tie 10-ukai šiek tiek pritempti. Iš esmės viską albume suvertinau 9-etais dėl tos priežasties.
Sužinojęs, kad Mastodon ruošiasi išleisti dvigubą albumą, buvau skeptiškas, kadangi dvigubi albumai man paprastai būna silpnesni, sunkiau virškinami, turi daug filler'io. Aš nepasakyčiau, kad šiame albume yra filler'io, medžiaga tikrai kokybiška, išlaikanti dėmesį per visą albumo trukmę. Kažkiek man šis albumas asocijavosi su paskutiniu Fates Warning albumu, kuris irgi buvo gana ilgas ir tikrai buvo nemažai kompleksiškų momentų, bet jame buvo ir filler'io, būtent dėl to Fates Warning pralaimi ilgų naujų albumų varžybose Mastodon'ams.
Albumui rašau 9-etą su pliusu, lūkesčius pranokstantis darbas, kuris greičiausiai užims ir solidžią vietą asmeniniame 2021-ųjų albumų tope.
Nežinau nežinau, daug kas negali pasitraukti visiškai iš Chrome, pavyzdžiui, jeigu reikia dėl darbo. Ir šiaip Chromium ne be reikalo lyderiauja, nes pasižymi stabilumu ir geru funkcionalumu. Bet Firefox dabar gera alternatyva jei rūpi privatumas.
Pastaruosius kelis metus žmonės migruoja į Firefox (nes užkniso Chromium naršyklių įvairūs bullshit'ai) arba į Brave (dėl privatumo opcijų). Chrome ilgainiui pataps old news, manau.
Aš iš Chrome emigravau prieš 4-5 metus, and never looked back. Dabar naudoju išimtinai MS Edge, tiesiog geresnė naršyklė (kažkas, ką Microsoft'as sugebėjo padaryti gerai, kas yra keista).
Jei Chrome, tai užuojauta. Jei kitka, tai yra lengvų sprendimų. MS Edge + uBlock origin veikia puikiai man. Girdėjau, kad Firefox + uBlock origin irgi čiki piki. Nežinau, kokie sprendimai kitoms naršyklėms.
2021 m. lapkričio 1 d. 17:07:30
Labai stiprus albumas, dviem galvom pranokęs Emperor of Sand. Jo per šį savaitgalį klausiau jau kokius 7 kartus ir yra kelios priežasties, kodėl tiek daug dėmesio skiriu šitam albumui. Viena priežastis yra gera: jis man skamba kaip Crack The Skye įpėdinis. Muzika kompleksiška, kompozicijos išplėtotos, kupinos ganėtinai neįprastų, Mastodon'ams nebūdingų skambesių (kaip Sickle And Peace posmo motyvas, Peace And Tranquility labai įmantri įžanga, pertekliniu reverbu užkrautas Dagger skambesys ir t.t.). Antra priežastis taip pat gera: albume visiškai nėra silpnų kompozicijų. Nu gerai, nelabai mėgstu albumą uždarančios Gigantium, bet hit and miss žaidime padaryt 14 hit'ų iš 15 yra didelis pasiekimas.
Trečia priežastis, kita vertus, yra kiek blogesnė: nors visos dainos stiprios, jos visos nėra per daug stiprios ir, tiesą sakant, skamba ganėtinai panašiai. Panaši problema buvo ir Emperor of Sand albume, tik pastarajame nebuvo tiek daug įdomybių kompozicijose ir skambesyje. Nors, kiek atsimenu savo patirtį klausant Mastodon albumus, nei vienas jų man nesusivirškino lengvai ir jų tirštas, sunkus skambesys kiek apsunkina dainų išsiskyrimą iš konteksto. Galiausiai, skyręs dar daugiau perklausų, pradėsiu diferencijuoti dainas tarpusavyje, bet ryškumo tikrai galėtų būti daugiau. Net dainoms, kurioms parašiau 10-ukus, t.y. singlams Teardrinker ir Pushing The Tides, trūksta kiek spindesio, tai tie 10-ukai šiek tiek pritempti. Iš esmės viską albume suvertinau 9-etais dėl tos priežasties.
Sužinojęs, kad Mastodon ruošiasi išleisti dvigubą albumą, buvau skeptiškas, kadangi dvigubi albumai man paprastai būna silpnesni, sunkiau virškinami, turi daug filler'io. Aš nepasakyčiau, kad šiame albume yra filler'io, medžiaga tikrai kokybiška, išlaikanti dėmesį per visą albumo trukmę. Kažkiek man šis albumas asocijavosi su paskutiniu Fates Warning albumu, kuris irgi buvo gana ilgas ir tikrai buvo nemažai kompleksiškų momentų, bet jame buvo ir filler'io, būtent dėl to Fates Warning pralaimi ilgų naujų albumų varžybose Mastodon'ams.
Albumui rašau 9-etą su pliusu, lūkesčius pranokstantis darbas, kuris greičiausiai užims ir solidžią vietą asmeniniame 2021-ųjų albumų tope.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas