Leviathan
Mastodon

Crack the Skye po šio albumo labiausiai kabino, nors jis ir gali pasirodyti nuobodus, tačiau klasikinio prog įtaka jaučiama labiausiai, kaip pvz Last Baron. Bet iš esmės, užsikabliavus ant Mastodon vežimo Blood Mountain ir visa kita susiklauso labai gerai.

Leviathan yra vienintelis Mastodon darbas, kurio klausiau du kartus, ir apskritai tai yra vienintelis klausytas albumas. Raktas, kodėl šį albumą klausiau pirmą, Blood and Thunder - nuo caro maro laikų žinoma daina (vieno žaidimo dėka) - ir ji viena stipriausių albumo dainų, tikriausiai. Nesuklysiu išgirdamas ir Megalodon bei Aqua Dementia. Paskutiniai du kūriniai - kažkas kitokio, dėl to labiausiai sužavi. Hearts Alive apimtimi yra 3-5 kartus lenkianti visus kitus kūrinius, ir ji yra labai gerai išpildyta ir labai gera. Joseph Merrick instrumentinė, bet savo skambesiu irgi yra kažkas netikėto albumo finalui. Šitie du kūriniai patvirtina, jog Mastodon tikrai varijuoja įvairiuose stiliuose, o ir kituose galima įžvelgti įvairių metalo šakų bruožų. Albumui rašau 10, bet negaliu kol kas pasakyti, ar jis labai vertas, nes neklausiau kitų albumų ir negaliu palyginti.