The Sick, The Dying… And The Dead!
Megadeth

Esu nustebęs, kaip manęs šitas nekabina, ir esu dar labiau nustebęs, kad šitas albumas yra tikrai nesvietiškai gerai vertinamas kritikų, turint omenyje kritikų skeptiškumą Megadeth atžvilgiu bendrąja prasme. Th1rt3en, Dystopia ir netgi Super Collider mane žavi daugiau negu šis albumas. Man čia tiesiog daug statiškų (ant vieno akordo) rifų, o dar blogiau skamba Mustaine'o vokalas. Vėlgi, čia man mistika, kaip Megadeth fanai komentuoja po naujausiais Megadeth live'ais, kad Mustaine skamba labai gerai, o aš girdžiu tikrai silpną balsą, tikrai paveikta jo pastarųjų metų kovos su vėžiu. Ir gal net ne tiek mane nervina jo balso silpnumas, kiek net nebandymas harmonizuoti vokalinės linijos, visko dainavimas vienu tonu. Šitą polinkį Mustaine'as turėjo ir anksčiau, bet jis čia kaip niekada ryškus. Kita vertus, Mustaine'o balsas yra Megadeth vizitinė kortelė ir be jo niekaip. 

Tai tokia mano pagrindinė kritika, bet ji pakankamai stipri, nes dėl to man daugelis dainų yra gan praleistinos ir neužkabinančios. Pirmą kartą bent kažkiek sudomintas albumu pasijutau klausydamas keistai surėdytos Night Stalkers dainos. Dogs of Chernobyl gal idėjiškai įdomi daina, bet muzikaliai, vėlgi, neįtraukianti. O Psychopathy ir perėjimas į Killing Time buvo pirmas momentas iš muzikos pusės, kuris man tikrai patiko. Antra albumo pusė visiškai nusveria pirmąją, nes be Killing Time, tarp mėgstamiausių pasižymėjau ir Celebutante bei Mission To Mars. Celebutante vien jau rifas skamba daug chromatiškiau nei visi kiti albume esantys rifai, o instrumentinėse dalyse gitaros išvis siautėja puikiai. Beveik 90-ųjų Megadeth. O Mission to Mars dainoje gitaromis ir būgnais nesidraskoma taip, kaip kitose dainose, daugiau dėmesio kreipiama melodijai. Manau, kad tai yra ir priežastis, kodėl Symphony of Destruction tapo tokiu dideliu hitu, ir tos pačios priežastys lemia mano simpatijas Mission To Mars dainai. O finalinis instrumentalas nuostabiai skamba, efektingas rifas ir į jį gerai įsipaišančios įrašyto balso linijos. 

Albumui visgi rašau 7-etą su pliusu. Nors antra albumo pusė tikrai prašosi 8-eto, bet iki jos man tenka iškęsti daug manęs nekabinančios muzikos, todėl negaliu kilstelėti balo.