Skelbta, kad albumas konceptualus, bet niekur neužsimenama koks Wanderer on the Edge of Time idėjinis planas. Albumo pavadinimas labai panašus į Hawkwind‘ų „Warrior on the Edge of Time“ ir būtent tai pirmiausiai patraukė mano dėmesį. Wanderer on the Edge of Time struktūra grynai operinė – yra uvertiūra, yra arijos (čia movements [„judėjimai“?], yra interliudų ir finalas. Nemažai panašumo į Pain of Salvation „BE“ , kurį dar labiau sustiprina naujo vokalisto Martino Lemaro dainavimas, panašus į Danielio Gildenslove.
Interliudai atliekami grupės jai būdingu technotrešu, o 3 interliudas koncertine gitara klasikine maniera, kaip mėgsta Styvas Haketas. Mekong Delta skaitoma, teisingai, progresyvaus techninio thrush metalo grupe ir tai įrodė visa eile savo albumų, bet ji taip pat eksploatuoja klasikinės muzikos kūrinius, visai kaip ELP. Šiame albume nėra tiesioginių koverių, bet „klasikos“ šleifas taip ir brauko per nosį. Thras‘o agresijos ir ekspresijos surasti galima tik epizodiškai, o ir tai suskamba kiek panašiau į power metalą [Interliudas 1, The 5th Element pabaiga]. Gal labiausiai įsimintinas toks numeris yra Judėjime Nr.3 "The Apocalypt - World in shards" (La Maison Dieu) nuo 3:30 iki galo, uvertiūra bei visas Intermezzo - virtuoziškas instrumentalas, kaip Ščedrino –Bizet Karmen siuitoje Bolero: Allegro vivo. Būgnai ir gitaros „virina“kaip 6 kategorijos šaltkalviai. Taigi trešeriams fanams čia mažai erdvės, snobams headbangeriams dar mažiau kur pasiganyti, klasikinės muzikos sumetalinimo mėgėjams [kaip pvz. Parodos Paveikslėlių] yra tik to imitacija. Vokaliniai judėjimai mažai melodingi, sudėtingos formos, daugiausiai atliekami „švariu“ balsu, sunkiai įsavinami priedainis – posmas mėgėjams. Gal todėl Sahja supyškino vienetus visoms kompozicijoms?
Sau aš atradau nepaprastai įdomią albumo kompozicinę konstrukciją.
Intro pradžia suskamba Finale pabaigoje, užsimindama apie susinaikinimo ir atsikūrimo ciklą, uroborą. Pirmoje temoje A Certain Fool (Le Fou) išdėstoma solipsizmo sąvoka - pozicija, teigianti, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja.
Antra tema The 5th Element (Le Bateleur) pasakoja apie magą, kurio galioje sukurti šviesą. Ar turima omeny atgaivinti užgesusią saulę? Bet galiausiai, jis savo išmintimi peržengia visas ribas, žinoma, neišprusėlių akyse. Trečia tema – tai apokalipsė, pasaulis į šipulius. Ketvirta tema – žlugusi karalystė (kaukolės simbolis) ir mirties angelo monologas (stipriausias numeris, turi neblogą video). Penkta tema - lyrinė baladė nuo slapto įsimylėjėlio. Paskutinė tema – nesugebėjau suvokti prasmės, bet lyg turėjusi jungti visas 5 į visumą, pagal idėją. Bandysiu po kurio laiko dar pasigilinti į tekstus, bet kol kas tenkinuosi muzikine opuso formą. Kad prie jo apsistojau 2 dienas, jau pasako, jog esu smarkiai sudomintas. 9 balai ir vienas mėgstamiausių Mekong Delta darbų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2024 m. spalio 13 d. 11:17:18
Skelbta, kad albumas konceptualus, bet niekur neužsimenama koks Wanderer on the Edge of Time idėjinis planas. Albumo pavadinimas labai panašus į Hawkwind‘ų „Warrior on the Edge of Time“ ir būtent tai pirmiausiai patraukė mano dėmesį. Wanderer on the Edge of Time struktūra grynai operinė – yra uvertiūra, yra arijos (čia movements [„judėjimai“?], yra interliudų ir finalas. Nemažai panašumo į Pain of Salvation „BE“ , kurį dar labiau sustiprina naujo vokalisto Martino Lemaro dainavimas, panašus į Danielio Gildenslove.
Interliudai atliekami grupės jai būdingu technotrešu, o 3 interliudas koncertine gitara klasikine maniera, kaip mėgsta Styvas Haketas. Mekong Delta skaitoma, teisingai, progresyvaus techninio thrush metalo grupe ir tai įrodė visa eile savo albumų, bet ji taip pat eksploatuoja klasikinės muzikos kūrinius, visai kaip ELP. Šiame albume nėra tiesioginių koverių, bet „klasikos“ šleifas taip ir brauko per nosį. Thras‘o agresijos ir ekspresijos surasti galima tik epizodiškai, o ir tai suskamba kiek panašiau į power metalą [Interliudas 1, The 5th Element pabaiga]. Gal labiausiai įsimintinas toks numeris yra Judėjime Nr.3 "The Apocalypt - World in shards" (La Maison Dieu) nuo 3:30 iki galo, uvertiūra bei visas Intermezzo - virtuoziškas instrumentalas, kaip Ščedrino –Bizet Karmen siuitoje Bolero: Allegro vivo. Būgnai ir gitaros „virina“kaip 6 kategorijos šaltkalviai. Taigi trešeriams fanams čia mažai erdvės, snobams headbangeriams dar mažiau kur pasiganyti, klasikinės muzikos sumetalinimo mėgėjams [kaip pvz. Parodos Paveikslėlių] yra tik to imitacija. Vokaliniai judėjimai mažai melodingi, sudėtingos formos, daugiausiai atliekami „švariu“ balsu, sunkiai įsavinami priedainis – posmas mėgėjams. Gal todėl Sahja supyškino vienetus visoms kompozicijoms?
Sau aš atradau nepaprastai įdomią albumo kompozicinę konstrukciją.
Intro pradžia suskamba Finale pabaigoje, užsimindama apie susinaikinimo ir atsikūrimo ciklą, uroborą. Pirmoje temoje A Certain Fool (Le Fou) išdėstoma solipsizmo sąvoka - pozicija, teigianti, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja.
Antra tema The 5th Element (Le Bateleur) pasakoja apie magą, kurio galioje sukurti šviesą. Ar turima omeny atgaivinti užgesusią saulę? Bet galiausiai, jis savo išmintimi peržengia visas ribas, žinoma, neišprusėlių akyse. Trečia tema – tai apokalipsė, pasaulis į šipulius. Ketvirta tema – žlugusi karalystė (kaukolės simbolis) ir mirties angelo monologas (stipriausias numeris, turi neblogą video). Penkta tema - lyrinė baladė nuo slapto įsimylėjėlio. Paskutinė tema – nesugebėjau suvokti prasmės, bet lyg turėjusi jungti visas 5 į visumą, pagal idėją. Bandysiu po kurio laiko dar pasigilinti į tekstus, bet kol kas tenkinuosi muzikine opuso formą. Kad prie jo apsistojau 2 dienas, jau pasako, jog esu smarkiai sudomintas. 9 balai ir vienas mėgstamiausių Mekong Delta darbų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly