Messe I.X–VI.X
Ulver

Kaip visada, nučiuožęs albumas Ulver repertuare. Šįkart grupė eksperimentuoja su ambientu ir pasikvietė orkestrą, kad tai skambėtų a la modern classical. Bet aš dažnai būnu skeptiškas dėl neakademinio pasaulio grupių, kurios bando inkorporuoti klasikos elementus pas save. Kaip va neseniai supeikiau keletą eurovizininkų dėl prastai parašytų dainų su simfoninio orkestro aranžuote, taip va ir Ulver biški noriu išrašyti velnių: pirmose dviejose kompozicijose aš nesuprantu, ar grupė bando skambėti kaip ambiento kompozitoriai, ar jie nori rimtai įvesti klasikos, nes nėra nei to, nei to. Jie tarpusavyje nedera, partijos orkestrui gana nykios, neįveda nieko reikšmingo į kompozicijas. Nu man tos dvi yra jokios. Su Glamour Box (Ostinati) albumas pasitaiso, joje jau yra galingas alternatyvinis sintezo ir bosų pagrindas, orkestro instrumentai skamba galingai. Tiesa, aš manau, kad šitos kompozicijos koncertinė ir labiau rokiškesnė versija Glammer Hammer (iš ATGCLVLSSCAP) skamba geriau (arba bent jau labiau suderinama su mano ausimi). Son of Man dar viena stipriai išpildyta kompozcija ir dar su vokalais. Tikrai įdomiai dera eksperimentinė Ulver maniera su orkestru. Noche oscura del alma labiausiai nurautas gabalas albume, tokios tamsos ir šaižių garsų asorti. Kol kas nepriskiriu šitos kompozicijos prie favoritų, bet ji gali manyje užkilti aukščiau, nes yra minimum 300 kartų įdomesnė nei pirmosios dvi kompozicijos. Na ir Mother of Mercy turi užburiančią vokalinę dalį. Nors po to seka gan ilgokas daugiau orkestro varomas instrumentalas, kuris šiek tiek numuša įspūdį, bet didelės žalos kompozicijai nepadaro.

Tai tiems paryškintiems favoritams skyriau 9-etą su pliusu, tačiau pirmoms dviem kompozicijoms tik 7-etą... Išsilygina ir albumui rašau 8-etą. Vėlgi, labai drąsus ir kaip visada kitoks Ulver darbas, nors ir ne pats mėgstamiausias mano ausiai.