Šiame albume gitarų rifai yra neįprastai sunkūs, o vokalas neįprastai grėsmingas, todėl tai yra aštriausias Cosmograf darbas diskografijoje. Bent jau daug kas taip atsiliepia ir aš sutinku 100%. Tačiau aštrus skambesys visiškai nepakenkia Cosmograf talentui kurti įdomias daugiaplanes kompozicijas, ir netgi kompozicijose išlaikoma daug melodingumo. Tiesa, melodingumo gal ir mažiau nei kituose albumuose, kuriuose buvo daugiau lengvo skambesio ar daugiau akustinės gitaros vietoj elektrinės. Bet, pavyzdžiui, Godspeed melodija yra neužmirštama, o ir daina pati gan pompastiška, įdomiai struktūruota ir kupina beveik metališko skambesio rifų. Sharks viena sunkiausių, bet ir labiausiai įtraukiančių, taip pat genialiai sukomponuotų dainų, mano šio albumo favoritas (nors Godspeed yra close second). Goodbye To All Illusions yra labiau artima ankstyvesniems Cosmograf darbams, kur vyravo atmosferinis, sintezatorių kupinas skambesys. A Million Choices irgi labai įdomi kompozicija, melodija primena The Hay-Man Dreams dainas, tačiau kūrinys ilgas, jis vis dar man nesusigulėjo, dar jo iki galo nesu išgvildinęs ir suvirškinęs. Paprasčiausia kompozicija albume laikyčiau The Smoke and the Flame, bet apibūdinimas "paprasčiausia" čia labai reliatyvus, nes tai irgi kupina posūkių 7 minučių ilgio kompozicija, tiesiog joje kaitos ir dinamikos yra mažiausiai.
Kol kas vienas solidžiausių šių metų progresyvios muzikos darbų. Linkęs parašyti 10 balų.
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2023 m. lapkričio 19 d. 21:05:49
Tobulas albumas. Progresyvus skambesys proporcingas melodingumui, labai subalansuotas ir be duobių.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2019 m. liepos 28 d. 22:46:06
Šiame albume gitarų rifai yra neįprastai sunkūs, o vokalas neįprastai grėsmingas, todėl tai yra aštriausias Cosmograf darbas diskografijoje. Bent jau daug kas taip atsiliepia ir aš sutinku 100%. Tačiau aštrus skambesys visiškai nepakenkia Cosmograf talentui kurti įdomias daugiaplanes kompozicijas, ir netgi kompozicijose išlaikoma daug melodingumo. Tiesa, melodingumo gal ir mažiau nei kituose albumuose, kuriuose buvo daugiau lengvo skambesio ar daugiau akustinės gitaros vietoj elektrinės. Bet, pavyzdžiui, Godspeed melodija yra neužmirštama, o ir daina pati gan pompastiška, įdomiai struktūruota ir kupina beveik metališko skambesio rifų. Sharks viena sunkiausių, bet ir labiausiai įtraukiančių, taip pat genialiai sukomponuotų dainų, mano šio albumo favoritas (nors Godspeed yra close second). Goodbye To All Illusions yra labiau artima ankstyvesniems Cosmograf darbams, kur vyravo atmosferinis, sintezatorių kupinas skambesys. A Million Choices irgi labai įdomi kompozicija, melodija primena The Hay-Man Dreams dainas, tačiau kūrinys ilgas, jis vis dar man nesusigulėjo, dar jo iki galo nesu išgvildinęs ir suvirškinęs. Paprasčiausia kompozicija albume laikyčiau The Smoke and the Flame, bet apibūdinimas "paprasčiausia" čia labai reliatyvus, nes tai irgi kupina posūkių 7 minučių ilgio kompozicija, tiesiog joje kaitos ir dinamikos yra mažiausiai.
Kol kas vienas solidžiausių šių metų progresyvios muzikos darbų. Linkęs parašyti 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas