Night Call
Years & Years

Pastebėjau sanitex2 drąsų pareiškimą ir nesusilaikiau. Tiesa, aš pats albumą klausiau metų pradžioje ir dabar jau truputį užkerpiję mano atsiminimai gali būti, bet mane į perklausą pastūmėjo daina Crave – daug dinamikos savyje turinti daina, puikiai sukomponuota, kaip iš ramaus, monotoniško priedainio daina prasprogsta į intensyvų ir ryškų priedainį. Taip pat dainoje telpa ir melodiškai intriguojančių bridžų arba šiaip pragrojimų, todėl aš nusistebėjau, kad išties įvyko tas retas atvejis, kai sutikau profesionaliai parašytą šiuolaikinę pop dainą. Tai va ji verta 9/10. Bet kitka albume tiesiog netempia ir išsiplokština iki eilinio electropop skambesio. Iškart po Crave eina Sweet Talker, kuri turi siaubingą vyrišką falcetto, dvigubinamo tempo four-on-the-floor ritminį motyvą, ir bet kokių šešioliktinių pridėliotą sintezatoriaus motyvą – čia tik trys klišiniai pop muzikos elementai, kurie man krito į ausį tiek metų pradžioje, tiek ir dabar. Originalus albumo leidimas baigiasi ties See You Again, kuri yra absoliučiai niekuo neypatinga pop daina. Aš jai esu parašęs 5 balus ir ši skaitinė išraiška gerai apibendrina šios dainos turinį (bent jau iš mano pozicijų). Jei reiktų surasti dainą, kuri dar kažkiek įdomesnė šiame albume, tai turbūt būtų albumą atidaranti Consequences – joje yra daug gyvybės įkvepiantis funk'inis atspalvis, mušamųjų partija įdomiai parašyta, o ir vokaliai Olly Alexander nepush'ina savo balso pro lubas – dainuoja savo registre ir tas iškart skamba daug gražiau negu falsetas. 

Albumui rašau silpną 6-etą (jei ne Crave ar Consequences, būtų max 5 balai).

Puikus albumas! 9/10