No Exit
Fates Warning

Ko gero mano favoritas.

Anksčiau nepastebėjau, koks stiprus šis albumas ir kaip jis smarkiai skiriasi nuo Awaken The Guardian, tiek patobulėjusia produkcija, tiek techniškesniu grojimo stiliumi, tiek puikiu dainų komponavimu. Šitas albumas išties skamba kaip trūkstama grandis tarp Awaken The Guardian ir Perfect Symmetry (nes man buvo sunku suvokti, kaip du albumai gali taip skirtis, kai tarp jų išleidimo tik 3 metų periodas). Iš šio albumo esu girdėjęs anksčiau tik epiškąją The Ivory Gate of Dreams, ir tai, matyt, neatidžiau klausiau. Nėra blogų dainų šiame albume, gal tik "In a Word" mažiau mane užkabina. Shades of Heavenly Death puikiai suvienija thrash ir power metal įtakas, kurios velkasi nuo ankstyvosios grupės gyvavimo stadijos, su progresyvėjančia kolektyvo maniera. Silent Cries — puikiai reprezentuojanti albumą daina, ne pirmą kartą įsitikinu, kad Fates Warning trumpas dainas kuria kartais net geriau nei ilgas. Anarchy Divine irgi stiprus gabalas. The Ivory Gate of Dreams vis tiek patapo mėgstamiausia daina albume po pirmos perklausos, nes per visas aštuonias dalis įspūdžio nepaleido (kas man su A Pleasant Shade of Gray nutinka dar ankstyvoje kompozicijos stadijoje), o antroji, trečioji ir septintoji dalys yra visiški progmetalio fejerverkai, kokių sudėtinga net Perfect Symmetry albume atrasti. Šitas albumas visumoje turi daug sprogstamesnį skambesį nei Perfect Symmetry ar Parallels, bet neprarandama kokybė, kas nutinka Awaken The Guardian albume, mano galva. Drįstu konstatuoti, kad tai mano trečias mėgstamiausias grupės albumas ir parašyti jam 10-uką (ne tokį svarų kaip Parallels ar Perfect Symmetry, bet pakankamai neabejotiną).