pg.lost paskutinį kartą klausiau dar tais laikais, kai jie buvo neseniai išleidę albumą Key ir ketinau suprasti postroko gerumą. Misija buvo nepavykus, bet pg.lost albumą Key mėgau. Diskusijose pamatęs, kad pg.lost išleido albumą Oscillate, nusprendžiau prisiminti šią grupę. Nu ir jie man patinka, turbūt dar labiau nei Key albume. Pražiopsojau albumą Versus, įdomu, kokie ten reikalai. Albumas visiškai instrumentinis, bet Oscillate ir Eraser yra tokios geros, tankios, neperdaug užglušintos bandymu daryti atmosferinį roką (kaip kompozicijoje The Headless Man ir visoje iš esmės Mono diskografijoje) kompozicijos, visiškai kaifas. Labai aštrių momentų yra dainoje Suffering, Shelter turi labai neblogą melodiją ir visą jos apipavidalinimą, E22 irgi toks daugiaplanis, įdomus instrumentalas. Jei ne labai abstraktūs numeriai Waves ir The Headless Man, šitas albumas būtų beveik pavyzdinis postroko darbas, dabar visgi šiek tiek dar man nepriauga. Tačiau vienas sėkmingiausių postrokerių bandymų mane įtikinti, jog postrokas yra įdomi muzika. 9 balai.
O Spotify grojaraštyje tos distinkcijos, kur yra topo dainos, kur iškritusios, kur naujai siūlomos, nėra. Be to, kiekvieną dainą įvertinti patogu iškart iš pirmos perklausos, todėl man tik vaikštant per music'e esančias spotify nuorodas tą patogų daryt.
Man tai klausyti topo tiesiai Spotify grojaraštyje atrodo max nepatogu. Nes aš noriu išgirsti tik naujas dainas ir kai kurias iškritusias dainas dar paklausau pamąstydamas, ar verta jas gelbėti. Tų pačių dainų kiekvieną savaitę man klausyt nereikia.
Nes tas, kas tvarko music.lt Spotify paskyrą, turbūt pamiršo atnaujint. Gal nepamirš ateinantį savaitgalį. Man kai tas playlist'as nereikalingas, tai aš ir nematau tos problemos.
2020 m. gruodžio 25 d. 19:41:15
pg.lost paskutinį kartą klausiau dar tais laikais, kai jie buvo neseniai išleidę albumą Key ir ketinau suprasti postroko gerumą. Misija buvo nepavykus, bet pg.lost albumą Key mėgau. Diskusijose pamatęs, kad pg.lost išleido albumą Oscillate, nusprendžiau prisiminti šią grupę. Nu ir jie man patinka, turbūt dar labiau nei Key albume. Pražiopsojau albumą Versus, įdomu, kokie ten reikalai. Albumas visiškai instrumentinis, bet Oscillate ir Eraser yra tokios geros, tankios, neperdaug užglušintos bandymu daryti atmosferinį roką (kaip kompozicijoje The Headless Man ir visoje iš esmės Mono diskografijoje) kompozicijos, visiškai kaifas. Labai aštrių momentų yra dainoje Suffering, Shelter turi labai neblogą melodiją ir visą jos apipavidalinimą, E22 irgi toks daugiaplanis, įdomus instrumentalas. Jei ne labai abstraktūs numeriai Waves ir The Headless Man, šitas albumas būtų beveik pavyzdinis postroko darbas, dabar visgi šiek tiek dar man nepriauga. Tačiau vienas sėkmingiausių postrokerių bandymų mane įtikinti, jog postrokas yra įdomi muzika. 9 balai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas