Oscillate
pg.lost

pg.lost paskutinį kartą klausiau dar tais laikais, kai jie buvo neseniai išleidę albumą Key ir ketinau suprasti postroko gerumą. Misija buvo nepavykus, bet pg.lost albumą Key mėgau. Diskusijose pamatęs, kad pg.lost išleido albumą Oscillate, nusprendžiau prisiminti šią grupę. Nu ir jie man patinka, turbūt dar labiau nei Key albume. Pražiopsojau albumą Versus, įdomu, kokie ten reikalai. Albumas visiškai instrumentinis, bet Oscillate ir Eraser yra tokios geros, tankios, neperdaug užglušintos bandymu daryti atmosferinį roką (kaip kompozicijoje The Headless Man ir visoje iš esmės Mono diskografijoje) kompozicijos, visiškai kaifas. Labai aštrių momentų yra dainoje Suffering, Shelter turi labai neblogą melodiją ir visą jos apipavidalinimą, E22 irgi toks daugiaplanis, įdomus instrumentalas. Jei ne labai abstraktūs numeriai Waves ir The Headless Man, šitas albumas būtų beveik pavyzdinis postroko darbas, dabar visgi šiek tiek dar man nepriauga. Tačiau vienas sėkmingiausių postrokerių bandymų mane įtikinti, jog postrokas yra įdomi muzika. 9 balai.