Out Of Water
Peter Hammill

Šiame albume PH grįžta prie šiek tiek natūralesnio skambesio negu kad In A Foreign Town, bet vis tiek produkcija gana elektroniška, daugiau monotonijos ir minimalizmo, mažiau akcentavimo, būdingo roko muzikai. Albumas skamba gana lengvai, daug melodingų / baladiškų dainų. Ir tas melodingumas su produkcija ir minimalistiniu aranžavimu būtent šiame albume, manau, ir nedera. Todėl man šis albumas yra silpnesnis ir ne toks drąsus lyginant su In A Foreign Town. Galbūt norint atsipalaiduoti ir paklausyti kažko lengvo ir rinkčiausi No Moon In The Water arba Our Oyster, tačiau man šios dainos stokoja būdingo PH subtilumo ir dinamikos tarp intensyvios emocijos bei lengvo melodingumo. Nėra to į akis rėžiančio, išrėkiančio viską iš savęs Hammill'io. Man patiko stipriau aranžuotos dainos kaip Evidently Goldfish ir Green Fingers (pastaroji skamba kaip klasikinis džiazroko numeris). Tačiau joms nelabai tinka esama albumo produkcija, Evidently Goldfish dainoje norėtųsi mažiau sintetinio pianino skambesio, labiau į priekį iškeltos elektrinės gitaros ir dar stipriau atliekamos mušamųjų partijos. Green Fingers dainoje labai justi perkompresavimas – visi instrumentai skamba vidutinių dažnių intervale ir niekam neišeina išryškėti ir padėti akcentus, kurie padėtų įsiminti dianą. Stipresnė boso linija labai labai padėtų dainai, o ir labiau į priekį reiktų iškelti PH vokalus. Taip pat On The Surface turi potencialo būti gera daina, tačiau ji yra per ilga – manau, kad jei ji būtų sukompaktinta į 4 minutes, tarnautų kaip vienas stipresnių numerių albume. 

Tačiau šiam albumui simpatijas labai padidina A Way Out. Šią dainą pažįstu jau seniai, nuo pat jos atradimo ji tapo viena mėgstamiausių PH dainų ir iki šiol man lygiuojasi su klasikiniais 70-ųjų briliantais. Labai didelį įspūdį daranti lyrika, labai deranti prie temos PH vokalo maniera ir labai gražiai harmonizuojama vokalinė partija – tai vienas švariausių PH performansų, be jokių riksmų, klyksmų ir pykčių, bet šiai dainai to visiškai nereikia. Boso linija padeda labai stiprų pamatą gražiai melodijai, pianinas (pagaliau natūraliai skambantis, o ne sintezatoriaus leidžiamas garsas) labai gražiai užpildo erdvę ir lygiai taip pat smagūs gitaros papildymai instrumentinėse dalyse. Ritmika lengva ir lėta, vėlgi būtent tai, ko reikia dainai. Man ši daina turbūt patektų į geriausių PH dainų 10-uką (negarantuoju, nes konkurencija nežmoniškai didelė). 

Albumui įprastom aplinkybėm rašyčiau 7-etą, bet dėl A Way Out esu priverstas pakelti pažymį iki 8-eto su minusu.