Draconian Times
Paradise Lost

Martino Popoff'o Top 5000 Heavy Metal of All Time albumas yra 322 pozicijoje. Trečioje po Gothic ir Icon. Shades of Gods nepapuola į sąrašą.?? Kaip buvo sudarinėjamas sąrašas, dar nesigilinau. Prabėgom užgriebiau, kad buvo atsižvelgta į daug faktorių ir talkino būrys  muzikinio verslo respondentų. Žinoma, ir paties Popovo yra indėlis, nors ir ne lemiantis.

Štai čia ištrauka iš jo knygos su jo paties vertinimu, bei Gregoro Makintošo atsiliepimu apie albumą.

Martin Popoff:

Didelis bestseleris Europoje, triukšmingai išreklamuotas, tačiau "Draconian Times" ko gero ne tiek išspirtas aukštyn į naują lygį, kiek tėra lakoniškas pakartojimas tų įdomių hibridų, kurie su trenksmu pralaužė užtvaras grupės fundamentalių pokyčių albumui "Icon". Pilną komplektą, kaip ir jo pirmtakas, sudaro įdomus fenomenas su pačiu metalu : "Draconian Times" skamba kaip piktybiška, netiksli, į rėmus nelendanti, aprūkyta  Metallica‘os to paties pavadinimo 91-ų super duperio versija. Tačiau jaudulys ir buvo tabletės didesnis reiškinys, lyginant su anuo: "Draconian Times" skambėjo šiek tiek apatiškai, nuolat pabrėžiant tą patį, gargiančiai, šabloniškai, lyginant su deglo liepsna  to atradimo, kas buvo Icon. Apipavidalinimas yra pozityviai prašmatnus iki lygio, kai jau kenkia bendram įspūdžiui, grupė išsišoka kaip pernelyg juokingos kelnės, kuriomis norima pralinksminti rūškanas minias, sukviestas atvirai gedėti dėl grupės.

Gregor McKintosh apie Draconian Times . . .

"Aš norėjau pabandyti parašyti gitaros partijas, kurios nebūtų solo, ar panašias į jas, tiesiog daugiau instrumentalo, papildančio atmosferą. Jos duoda dainai tą patį, ką styginiai arba vokalas. Aplamai nenorėjau jokių solo partijų. Tiesą sakant, ten yra viena-kita, bet aš nenorėjau rašyti tokių soluočių, kurios pačios už save sakytų: - "Žiūrėk, ką aš galiu! ", arba nutėkšta šiaip sau, t. y. "štai čia šios dainos solinė dalis". Kadangi trys ar net keturios dainos neturi nė menkiausios užuominos apie solinę dalį. Taigi, tik tuomet, jei dainai reikėdavo tokios dalies mes ją įdėdavome. Mes norėjome, kad albume tebūtų svarbiausi elementai, bet su geriausiomis, kiek mums pavyks, melodijomis ir labiausiai apgalvotomis melodijomis".

Nick Holmes iš Paradise Lost mėgstamiausi albumai (iki 2004)

Metallica — Ride the Lightning

Metallica — Kill ’Em All

Metallica — Master of Puppets

Slayer — Reign in Blood

Slayer — God Hates Us All

Black Sabbath — Mob Rules

Black Sabbath — Vol 4

Mötorhead — Ace of Spades

AC/DC — Highway to Hell

Slayer — South of Heaven

Na, šis albumas, mano pavadintas tarpiniu jų diskografijoje, metalo fanų yra vadinamas ne tik geriausiu PL diskografijoje, bet net ir geriausiu metalo pasaulyje. Dėl to, kad yra universalus, įvairus, melodingas, vokalas varijuojantis nuo švelnaus iki agresyvaus ir t.t. Negaliu nesutikti. Man iš pradžių buvo sunku priimti albumą, ir turbūt būtent dėl tos netikėtos įvairovės, su kuria susidūriau. Bet po truputi jis ėmė man patikti, ir dabar galiu prisidėti prie nuomonės, kad jis vienas iš geresnių (nors sau asmeniškai geriausiu negaliu pavadinti).