Dabar šiame albume atrandu visai kitas puikias dainas: Asylum, Bloody Well Right, A Soapbox Opera, aišku, vis dar stipriais favoritais lieka Rudy, Fool's Overture ir Crime of the Century. Taip, pritarsiu Alvydui, nes studijiniai kūriniai atrodo gana sausi prieš tokį išpildytą koncertinį skambesį. Ypač gerai jaučiasi paėmus albumo "Crime of the Century" studijinius įrašus (ypač Rudy) ir palyginus su šiais, koncertiniais - tiesiog nepalyginama.
Greičiausiai šis albumas šauna į aukščiausias pozicijas, gal net ir į pačią pirmąją vietą mano asmeniniame koncertinių albumų tope, nes pažanga akivaizdi, visapusiškumas irgi.
Čia atvejiis, kai koncertinis įrašas perspjauna studijinį. Albumą Paris klausiau jam tik pasirodžius, ir po 30 metų efektas lygiai toks pats (žiūrėti komentarą žemiau) ir nieko naujo aš čia nepasakysiu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nesuprantu, kas čia per albumas. 16 dainų ir visoms be išimties daviau 10. Labai retas atvejis. Tiesiog fantastiškas koncertinis įrašas. Jėtau, kokios puikios dainos. Supertramp'ai mane patraukė ilgam, šitas albumas tą ryšį dar tik sustiprino. Nors mėgstamiausios Supertramp'ų dainos yra The Logical Song, Crime of the Century ir Breakfast in America, bet dvi atmesiu, nes jų atlikimai maždaug visada būna niekuo neišsiskiriantys. Geriausiais pasiliksiu:
Crime of the Century - finalui kaip parakas. Kaip suskamba pianinas, kokia puiki solo, kokia puiki melodija. Atkreipiu dėmesį ir į stiprius aplodismentus. Ji, matyt, tais laikais buvo viena iš geriausių Supertramp'ų dainų. Ir gale nuskamba armonikėlės garsai iš pirmosios dainos School. Jausmas, jog viskas vėl prasidės nuo pradžių. Geras sprendimas.
Kad jau paminėjau School - tai šita tikrai turi parako, ir ta lūpinė armonikėlė viską pagražina. Gera daina.
Tiek pat verta ir antroji Ain't Nobody But Me
Po to Hide in Your Shell, tokia švelni, švari, gražiai susiklausė.
Rudy irgi sužavėjo, gero skambesio, progresyvi daina.
Na, epiškoji Fool's Overture. Ilgas dainas visada pastebiu. Šiosios ir vokalinė, ir instrumentinė dalys buvo tiesiog neapsakomos.
O kalbant apie bendrą kontekstą, tai albumą aš perklausyčiau mielai dar kartą, tik jau turbūt ne šiandien, ne tokį vėlų vakarą. Nors galima surizikuoti. Džiaugiuosi, kad šį albumą atradau ir įkėliau čia. Visas mano simpatijas Supertramp'ams padidino kvadratu. Ne, kubu. Puikios grupės puikus albumas. Milijonas balų.
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2014 m. rugsėjo 2 d. 20:59:50
Dabar šiame albume atrandu visai kitas puikias dainas: Asylum, Bloody Well Right, A Soapbox Opera, aišku, vis dar stipriais favoritais lieka Rudy, Fool's Overture ir Crime of the Century. Taip, pritarsiu Alvydui, nes studijiniai kūriniai atrodo gana sausi prieš tokį išpildytą koncertinį skambesį. Ypač gerai jaučiasi paėmus albumo "Crime of the Century" studijinius įrašus (ypač Rudy) ir palyginus su šiais, koncertiniais - tiesiog nepalyginama.
Greičiausiai šis albumas šauna į aukščiausias pozicijas, gal net ir į pačią pirmąją vietą mano asmeniniame koncertinių albumų tope, nes pažanga akivaizdi, visapusiškumas irgi.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. rugsėjo 2 d. 18:55:10
Čia atvejiis, kai koncertinis įrašas perspjauna studijinį. Albumą Paris klausiau jam tik pasirodžius, ir po 30 metų efektas lygiai toks pats (žiūrėti komentarą žemiau) ir nieko naujo aš čia nepasakysiu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2013 m. birželio 10 d. 23:47:24
Nesuprantu, kas čia per albumas. 16 dainų ir visoms be išimties daviau 10. Labai retas atvejis. Tiesiog fantastiškas koncertinis įrašas. Jėtau, kokios puikios dainos. Supertramp'ai mane patraukė ilgam, šitas albumas tą ryšį dar tik sustiprino. Nors mėgstamiausios Supertramp'ų dainos yra The Logical Song, Crime of the Century ir Breakfast in America, bet dvi atmesiu, nes jų atlikimai maždaug visada būna niekuo neišsiskiriantys. Geriausiais pasiliksiu:
Crime of the Century - finalui kaip parakas. Kaip suskamba pianinas, kokia puiki solo, kokia puiki melodija. Atkreipiu dėmesį ir į stiprius aplodismentus. Ji, matyt, tais laikais buvo viena iš geriausių Supertramp'ų dainų. Ir gale nuskamba armonikėlės garsai iš pirmosios dainos School. Jausmas, jog viskas vėl prasidės nuo pradžių. Geras sprendimas.
Kad jau paminėjau School - tai šita tikrai turi parako, ir ta lūpinė armonikėlė viską pagražina. Gera daina.
Tiek pat verta ir antroji Ain't Nobody But Me
Po to Hide in Your Shell, tokia švelni, švari, gražiai susiklausė.
Rudy irgi sužavėjo, gero skambesio, progresyvi daina.
Na, epiškoji Fool's Overture. Ilgas dainas visada pastebiu. Šiosios ir vokalinė, ir instrumentinė dalys buvo tiesiog neapsakomos.
O kalbant apie bendrą kontekstą, tai albumą aš perklausyčiau mielai dar kartą, tik jau turbūt ne šiandien, ne tokį vėlų vakarą. Nors galima surizikuoti. Džiaugiuosi, kad šį albumą atradau ir įkėliau čia. Visas mano simpatijas Supertramp'ams padidino kvadratu. Ne, kubu. Puikios grupės puikus albumas. Milijonas balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas