None of the Above
Peter Hammill

Padariau nemažą pertrauką po This albumo savo PH diskografijos nagrinėjimams. Net ir tokio genijaus gera dvidešimtis albumų išvargina ir reikia pertraukos. Pamačiau, kad nemažai naujesnių PH albumų atsirado Spotify, tai mane paskatino sugrįžti prie None Of The Above. 

Šio albumo klausymo patirtį galiu lyginti su dabar man geriausiai atsimenamu albumu This. This man įstrigo iškart, o None Of The Above yra produktas, skirtas lėtam virškinimui. Bet ir abiejų albumų filosofija reikšmingai skiriasi: This jautėsi daug labiau kaip instrumentinio ansamblio darbas (nepaisant to, jog PH yra teigęs, kad to albumo epicentre yra jis ir jo lyrika). Vis dėlto None Of The Above yra gerokai asmeniškesnis darbas, va čia PH tikrai yra epicentre, o visa muzika yra tam tikras pastišas, subtiliai užpildantis audioerdvę. Išgirdęs Touch And Go ir Naming The Rose pirmąkart net išsigandau, kad šis albumas rizikuoja būti panašiu į And Close As This arba Everyone You Hold – du albumus, kuriuose yra daug fokuso į Hammillį ir kuriuose instrumentinis spektras yra labai ribotas, dėl ko man jie neprilimpa. Vis dėlto, išgirdus visą albumą ir po to prasukus jį dar kelis kartus rodosi, kad šis albumas yra tikrai labiau pavykęs nei minėtieji du, o gal net geresnis ir už pirmtaką This. Todėl dabar net truputį kreivai žiūriu į 2,80/5 reitingą progarchives šiam albumui ir turiu atskirą nuomonę.

Šiame albume nėra silpnų ar primityvių dainų. Galbūt dvi stokojančias dainas galėčiau išskirti: Tango For One ir Astart. Astart yra pernelyg klasiškas, pernelyg blankus albumo closer'is. Tango For One turi patrauklią melodiją, tačiau ji užsitęsia per ilgai, trukmės daug, o muzikinio turinio mažokai. Na, jei dar labai smulkmeniškai kabinėtis, tai In A Bottle irgi truputį pergimdyta daina, kuris galėjo apsiriboti 5 minutėm vietoj 8. Bet tai maždaug visa kritika kūrybiniam šio albumo aspektui.

O gerosios dainos mane įtraukia ir įaudrina. Yra daug elementų, kurie išduoda, kad tai 10-ojo dešimtmečio pabaigos muzika, bet jie man patinka. Kaip tas svajingas, ambientiškas sintezas, atidarantis albumą ir Touch And Go dainą, Naming The Rose taip pat panaši, bet dar smuiku prisodrinta atmosfera. Skambus „stiklo karoliukų“ sintezatoriaus garsas In a Bottle dainoje taip pat yra tipiškas 10-ojo dešimtmečio motyvas.

Touch And Go ir Naming The Rose svajingumas mane paperka, How Far I Fell atsidaro overdub'intais PH vokalais, sukuriančiais chorinės muzikos atmosferą – labai įdomiai skambanti įžanga. Beje, How Far I Fell gal melodiškai ne tokia įtraukianti daina kaip pirmosios dvi, tačiau aranžuota nuostabiai. Somebody Bad Enough yra labai įdomi daina – ji atsidaro elektroninių būgnų garsu, bene identišku You Hit Me Where I Live įžangai. Negana to, ši daina panašiai pakili ir mažoriška kaip ir You Hit Me Where I Live – tokio pakilumo PH diskografijoje dar reikia paieškoti. Man patinka, kaip PH pavadino dainą „Somebody Bad Enough“, bet daina yra apie „When you love somebody bad enough“. Pavadinimas skamba kaip antitezė visam dainos tekstui. Ir paskutinis momentas – mano nuomone, vienas geriausių PH gitaros performansų yra būtent Somebody Bad Enough dainoje, ypač jo aštri soluotė ties 3 min riba. 

Jau paminėjau Tango For One ir Astart sąlyginę monotoniją. Bet Like Veronica ir In A Bottle yra aštriausios, ekscentriškiausios dainos albume. Like Veronica yra tiesiog artsy hardroko/altroko gabaliukas, varantis į transą savo rifais, Manny Elias būgnavimu ir nuostabiu vokaliniu akcentavimu – ypač kaip šūksmingai PH taria „but oh“ dainos pabaigoje. In A Bottle prasideda noise rokui arba grunge'ui būdingu gitaros garsui, kas, aišku, Hammill'iui yra anokia naujiena, bet šiame albume tai neįprastai šaižu ir spalvinga. Ir staiga daina transformuojasi į svajingą baladę su nuostabiu sintezatoriaus akompanavimu ir pasteliškais gitaros garsais. Daina lėtai gęsta ir pasiekia gan keistą a cappella sekciją su overdub'intais vokalais – šitai labai įdomu, bet net ir mano skoniui gal kiek perdėta ir truputį norisi, kad ši daina taip ir nugęstų be jokio tęsinio. 

Mėgstamiausios dainos albume: Naming The Rose (tas Gordono smuikas... fantastika) ir Veronica Lake. Vertinimas albumui: 9-etas.