Labai teisingos mintys, ir Waterso, ir Gilmoro, ir Pentaxx'o. Retai klausau šį albumą, nes Pink Floyd jame tiek kiek Pros and Cons of Hitchhiking. Man kur kas priimtinesnis A Momentary Lapse of Reason. Jis išėjo tuo pačiu metu kaip ir Radio Waves, tada negalėjau apsispręst, kuris man labiau patinka.
P.s. eilinis pagyrimo žodis tobulo garso ieškotojui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nors albumas neatnese grupes viduje gero, bet albumas tuom ir idomus, nes is sumaisties gaunasi rezultatas, kad ir kazkoks nervinis kurio nesigirdi klausantis. R. Waterso pasakymas "kurybiskai iseikvotas projektas" turi skaudzia pasekme, nusvylima. Menininko zodziai suprantami. Bet D. Gilmoure'as irgi nekaltas, kodel jiems reikejo skubeti, juk jie lyderiai atsakingi kuryba.
Man patinka albumas koks jau yra, del to, kad tokiu grupiu kaip Pink Floyd su ziburiu nerasi.
Sitas dvipusis. Gera puse ta kad islaikomas 100 % pinkfloidiskumas. Bet albumas per daug ramus, o jei issiverzia kur ne kur energija, tai tik trumpam- iskart neria vel atgal.
Kai albumas po ranka ir daug nera is ko rinktis, tikrai geras pasirinkimas. Bet taip, kai reiktu Pink Floyd albuma rinktis, ranka imtu koki The Wall, The Dark Side of the Moon. Reiskia sitas albumas silpnesnis nei pastarieji isvardinti.
Pliusas tas , kad albumas kazkuom itraukiantis, ta savo psichodeline muzika ir maisomu pasakojimu.
Watersas turejo ir norejo ka papasokoti, tuom kiti grupes nariai buvo nustumpti i kampa, galbut nepelnytai. Vieninteleje tik "Not now John" dainoje ryskiai girdisi D. Gilmouras. Ir kam gi sis ju konfliktas naudingas?
Vertinant albuma klausytojui, dainos dar senai isimintos ir kazkur girdetos, dar netgi vaikysteje...
Albumas skambesiu tikrai netobulas, labiau migdantis, bet uztat R.Watersas zengia savo zingni labai taiklu, ir atnesa pasauliui dar viena Pink Floyd albuma. Bandymas pavykes, bet juk galejo but ir geresnis...
Nors vertinant Floyd'us dažniausiai lieku prie nuomonės, kad visi jų albumai yra geriausi ir nei vieno neišskiriu, šis man vis dėlto pats artimiausias. Bent jau dabar. Ir geriausia yra tai, kad nėra nei vienos netikusios dainos. O tai jau yra puiku, nes retas kuris albumas būna geras visas, apskritai.
____________________
...you’re the same kind of bad as me...
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
Segregacija kažkokia... )))))))))
Kadangi mes neturėtume žinot šios informacijos, tai gal geriau jam a.ž. rašyt negu pokalbių dėžutėje dėstyti problemas. Efektyviau tiesiog. Mes vis tiek nerelate'inam.
2012 m. kovo 9 d. 15:06:22
Labai teisingos mintys, ir Waterso, ir Gilmoro, ir Pentaxx'o. Retai klausau šį albumą, nes Pink Floyd jame tiek kiek Pros and Cons of Hitchhiking. Man kur kas priimtinesnis A Momentary Lapse of Reason. Jis išėjo tuo pačiu metu kaip ir Radio Waves, tada negalėjau apsispręst, kuris man labiau patinka.
P.s. eilinis pagyrimo žodis tobulo garso ieškotojui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. kovo 6 d. 18:20:39
Nors albumas neatnese grupes viduje gero, bet albumas tuom ir idomus, nes is sumaisties gaunasi rezultatas, kad ir kazkoks nervinis kurio nesigirdi klausantis. R. Waterso pasakymas "kurybiskai iseikvotas projektas" turi skaudzia pasekme, nusvylima. Menininko zodziai suprantami. Bet D. Gilmoure'as irgi nekaltas, kodel jiems reikejo skubeti, juk jie lyderiai atsakingi kuryba.
Man patinka albumas koks jau yra, del to, kad tokiu grupiu kaip Pink Floyd su ziburiu nerasi.
Albumas uzdetas ant vinyl-rip.
Darbas skamba kokybiskiausiai is visų ripų.
Pavadinimai perrasyti taisyklingai.
"The Final Cut" viršelis:
Dvipusis vinylas:
Atvėrus vidų:
Padidinta:
Kūriniai:
Kita pusė:
2012 m. sausio 20 d. 13:18:46
Kai albumas po ranka ir daug nera is ko rinktis, tikrai geras pasirinkimas. Bet taip, kai reiktu Pink Floyd albuma rinktis, ranka imtu koki The Wall, The Dark Side of the Moon. Reiskia sitas albumas silpnesnis nei pastarieji isvardinti.
Pliusas tas , kad albumas kazkuom itraukiantis, ta savo psichodeline muzika ir maisomu pasakojimu.
Watersas turejo ir norejo ka papasokoti, tuom kiti grupes nariai buvo nustumpti i kampa, galbut nepelnytai. Vieninteleje tik "Not now John" dainoje ryskiai girdisi D. Gilmouras. Ir kam gi sis ju konfliktas naudingas?
Vertinant albuma klausytojui, dainos dar senai isimintos ir kazkur girdetos, dar netgi vaikysteje...
Albumas skambesiu tikrai netobulas, labiau migdantis, bet uztat R.Watersas zengia savo zingni labai taiklu, ir atnesa pasauliui dar viena Pink Floyd albuma. Bandymas pavykes, bet juk galejo but ir geresnis...
2009 m. vasario 28 d. 00:30:41
____________________
...you’re the same kind of bad as me...